Šiaulių miesto tarybos sprendimai – "drakonai" už 18 tūkst. eurų, ilgalaikė paskola ir kitos gėrybės

Valanda anksčiau nei įprastai – jau nuo vidurdienio – posėdžiauti sėdo Šiaulių miesto taryba. Šiandienos posėdžio darbotvarkėje buvo numatyta išgvildenti apie pusšimtį klausimų. Tarp jų – savivaldybės biudžeto pakeitimai, miesto planai imti ilgalaikę 2, 5 milijono eurų paskolą, Saulės laikrodžio aikštės finansavimas, nauji niuansai dėl Futbolo akademijos, kaip viešosios įstaigos, lėšos kelių remontui ir daugelis kitų miestui aktualių sprendimų.

Prieš duodant startą įprastam diskusijų ir ginčų maratonui, Šiaulių miesto tarybos posėdis pradėtas naujo nario priesaika. Tuščią tarybos nario kėdę užėmė žinomas orientacininkas, daugkartinis šalies čempionas, Pasaulio orientavimosi žaidynių prizininkas, visuomeninio rinkimų komiteto „Artūro Visocko nepartinis sąrašas“ narys Vilius Aleliūnas. Jis pakeitė krepšininką, VšĮ krepšinio klubo „Šiauliai“ prezidentą Mindaugą Žukauską, tarybos nario mandato atsisakiusį po to, kai miesto savivaldybė tapo minėtos viešosios įstaigos dalininke.

Prisijungus Viliui Aleliūnui, paskelbta ir apie pasikeitusią frakcijos „Dirbame miestui“ sudėtį – būtent į ją įsiliejo naujasis tarybos narys.

Už 18 000 eurų pirks du "drakonus"

Patvirtinus posėdžio darbotvarkę, tarybos nariai kibo į darbą ir tradiciškai tempas sulėtėjo, procesui dorai nė neįsibėgėjus. Diskusijos, klausimai, kaip įprastai, užvirė svarstant Šiaulių miesto savivaldybės biudžeto pakeitimo klausimą. Tiesa, iš visų lėšų perskirstymo ir perdalinimo punktų dėmesio sulaukė tik vienas – Kūno kultūros ir sporto skyriaus prašymas už 18 000 eurų nupirkti sporto mokyklai „Atžalynas“ dvi vadinamąsias „Drakonų“ valtis.

Šiaulių miesto savivaldybės Kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėjo Gintaro Jasiūno tikinimu, „Drakonų“ arba „Vikingų“ valtys mūsų mieste tampa vis populiaresnės, jų varžybos Talkšos ežere organizuojamos apie ketverius metus, bent keliskart per metus. Esą, kasmet dalyvių skaičius tik auga, įsilieja ne tik jaunimas, ugdymo ir švietimo įstaigų bendruomenės, bet ir verslo kolektyvai, specialiųjų tarnybų komandos. G. Jasiūno tikinimu, taip įveiklinamas Talkšos ežeras, į sportinę veiklą įtraukiama miesto bendruomenė.

Pasak vedėjo, iki šiol „Atžalynui“ tokias šiauliečių itin pamėgtas valtis tekdavo skolintis iš kitų irklavimo klubų, o tai kaskart kainuodavo apie 2 000 eurų. Todėl, esą, Šiauliai tik išloštų įsigiję nuosavus „drakonus“.

Visgi, G. Jasiūno kalba įkvėpė ne visus. Daugiausia klausimų iškilo opozicijai. „Teisingumo“ frakcijos atstovas Andrius Šedžius tikino lig šiol nežinantis, kam tos „Drakonų“ valtys reikalingos ir kas su jomis bus veikiama, nes tai nenurodyta ir nesukonkretinta aiškinamajame rašte. Be to, A. Šedžiui kilo klausimas, kiek kainuos naujų valčių išlaikymas – saugojimas, priežiūra ir remontas. Politiko manymu, gal būtų pigiau vis dėlto jas nuomotis.

O štai visad klausimų turinčiam frakcijos „Už Šiaulius“ seniūnui Deniui Michalenko kilo mintis, kad galbūt Talkšos ežerą kur kas sėkmingiau įveiklintų nupirkti vandens dviračiai, kurių už tokią sumą – 18 000 eurų – pavyktų nupirkti visus 30.

Abiems atsakymą turėjo turbūt visas valtis geriausiai pažįstantis liberalas Aurimas Lankas. Pirma pataisęs Kūno Kultūros ir sporto skyriaus vedėją ir pabrėžęs, kad „Drakonų“ valčių varžybos mieste rengiamos jau visą dešimtmetį, olimpinis čempionas paantrino, kad toks pirkinys atgaivintų ne tik irklavimo bazę, bet ir visą miestą.

D. Michalenko jis pasiteiravo, kur šis matė tokių pigių vandens dviračių ir kur Talkšos ežere sutalpintų visus 30, o Andrių Šedžių patikino, kad „drakonų“ išlaikymas papildomai nekainuotų – vasarą valtys galėtų būti laikomos lauke, vandenyje, žiemą - turimuose elinguose, o priežiūra ir remontu pasirūpintų šiuo metu baidares tvarkantis stalius.

Jokiai frakcijai nepriklausantis Gintaras Karalevičius pasvarstė, kad įsigijęs „Drakonų“ valtis miestas ir pats galėtų jas nuomoti, „darbietė“ Danguolė Martinkienė pašmaikštavo, kad visus pykčius ir aistras nuramintų draugiškas pasiplaukiojimas visus tarybos narius talpinančioje valtyje, savo įžvalgomis pasidalino dar vienas kitas politikas ir galiausiai beveik vienbalsiai sprendimo projektui pritarta – atiduoti 27 „už“.

2,5 milijono eurų paskola – iš reikalo

Ne mažesnes aistras užkūrė klausimas dėl ilgalaikės paskolos ėmimo. Juo numatoma Šiaulių miesto savivaldybei imti penkerių metų 2,5 milijono eurų paskolą investicijų projektams finansuoti: miesto infrastruktūros, švietimo įstaigų infrastruktūros gerinimui, projektui „Šiaulių kultūros centro aktualizavimas“.

D. Michalenko pasiteiravus, ar tikrai ir kam Šiauliams reikalinga paskola, kai šiuo metu renkamas perteklinis biudžetas, pirmasis atsakyti suskubo frakcijos „Dirbame miestui“ narys Gintautas Lukošaitis. Jo tikinimu, šiuo atveju paskola būtina planuojant investicijas savivaldybės įmonei „Šiaulių oro uostas“.

Tokio šaltinio patikimumu suabejojęs A. Šedžius piktinosi, kad siūlymas imti ilgalaikę paskolą nepagrįstas.

„Konkrečios projektinės sąmatos nepateiktos, mes nieko nežinom. Projektas visiškai neaiškus, nėra atsakymų, kur bus panaudoti pinigai, ar tikrai reikia paskolų, jei net nežinom, ar apskritai tų pinigų reikės“, - karščiavosi A. Šedžius.

Aistras nuraminti pamėgino socialdemokratų frakcijos narys, miesto mero pavaduotojas Justinas Sartauskas.

„Mes vis skaitome žiniasklaidoje straipsnius ir su pavydu kalbame apie į Kauną ateinančius investuotojus, bet labai mažai apie tai, kad investuotojas ateina ir į Šiaulių oro uostą. Tam reikės didelio finansavimo, tačiau šalia to kitąmet numatoma ir daug investicinių projektų, kuriems taip pat reikės lėšų, o jų pritrūkus pasiskolinti nebegalėsim, nes neleidžia įstatymas“, - aiškino J. Sartauskas.

„Turime taip elgtis. Reikia pasiimti paskolą šiemet, kad kitąmet atsilaisvintų apyvartinės lėšos“ - antrino ir frakcijos „Dirbame miestui“ atstovas Domas Griškevičius.

Miesto merui patikinus, kad savivaldybė yra priversta žengti šį žingsnį tik dėl įstatymų netobulumo, nors ir nedidele persvara, sprendimui vis dėl to pritarta.

Papildomas trečdalis milijono – už Saulės laikrodžio aikštę be suolelių

Nuomonių ringu virto ir klausimas dėl papildomų lėšų – 350 000 eurų – skyrimo Saulės laikrodžio aikštės kapitaliniam remontui.

To prireikė nutraukus sutartį su pirmąjį konkursą laimėjusiu rangovu. Mat pastarasis neįveikė projektavimo užduotyje numatytų reikalavimų – jam pritrūko lėšų suolelių įrengimui. Jų būklė, ankstesnio rangovo tikinimu, visiškai neatitiko dokumentuose nurodytos situacijos, tai buvo nenumatytos aplinkybės.

Klausimą pristačiusi Projektų valdymo skyriaus vedėja Ieva Džiaugienė paaiškino, kad paskelbus antrą konkursą kaina trečdaliu milijono išsipūtė dėl to, kad pirmajame konkurse nebuvo techninio projekto, rangovas jį rengė pats. Tad ir tikslios sumos nebuvo galima numatyti. O dabar šis dokumentas jau yra, tad ir naujam rangovui kur kas paprasčiau įvertinti bendrą sumą, remiantis konkrečiais brėžiniais ir skaičiavimais. Taigi, galima sakyti, kad suma ne išaugo, o tiesiog paaiškėjo tikroji kaina.

Tai neįtikino A. Šedžiaus, kuris nesuprato, kaip gali šitiek pabrangti identiškas projektas, su identiškomis sąlygomis, juolab, kad net ir pridėjus 350 000 eurų, į projektą neįtrauktas nelemtųjų suolelių ir jų betoninių pamatų įrengimas, o tai reiškia, kad vėliau kaina dar augs.

G. Lukošaitis sviedė akmenį į buvusių administracijos vadovų daržą – esą dabar tenka srėbti būtent jų padarytų klaidų pasekmes.

Situaciją bandė glaistyti D. Griškevičius, paaiškinęs, kad realaus pabrangimo apskritai nėra. Esą, iškilus bėdoms dėl suolelių, pirmasis rangovas taip pat prašė būtent tokios sumos, tačiau jos padidinti buvo neįmanoma dėl teisinių kliūčių.

Miesto meras Artūras Visockas paragino tarybos narius balsuoti ir nebeatidėti klausimo, kad Šiauliai apskritai neprarastų šio projekto.

„Mes jau ir taip metus vėluojam. Šitas projektas turėjo būti pradėtas jau šių metų pavasarį“, - priminė A. Visockas.

Panašu, kad ir tai įtikino toli gražu ne visus. Sprendimas priimtas tik per plauką - vos vieno balso persvara.

Klausimas – dėl pavadinimo, aistros – dėl ūkinės veiklos

Bene ilgiausiai užtruko diskusijos dėl VšĮ Futbolo akademijos „Šiauliai“ steigimo, nors iš esmės jų nė neturėjo būti.

Sprendimas dėl akademijos „transformavimo“ iš biudžetinės įstaigos į viešąją priimtas jau prieš porą mėnesių, šiandienos darbotvarkės klausimas tebuvo formalumas - reikėjo pakeisti pavadinimą, nes iki tol buvusio nesutiko registruoti registrų centras, mat sutapo likviduojamos ir steigiamos įstaigų pavadinimai.

Tačiau politikai nepraleido progos pasvarstyti „kas būtų, jeigu būtų“. Nepaisant to, kad savivaldybės teisininkas keliskart patikino, kad Konkurencijos taryba Šiauliams šiuo klausimu pretenzijų neturi, vėl ir vėl keltas klausimas, ar akademijos veikla nauju statusu nepažeidžia įstatymo. Labiausiai užkliuvo ūkinės ir komercinės veiklos aspektas.

„Mes ne prieš sportą, ne prieš futbolą, bet konkurencijos įstatyme nurodoma, kad ūkinė veikla – tai gamybinė, finansinė, komercinė, profesinė veikla, susijusi su prekių pirkimu ir pardavimu. Tai ar nebus, kad elementarių prekių įsigijimas bus traktuojamas kaip konkurencijos įstatymo pažeidimas? Tik tiek. Tame esmė. Juk blietus pradavinės… ar bus atskira įstaiga, kuri juos pardavinės? Nes bilietai bus kaip prekė. 25 kamuoliai bus kaip prekės įsigijimas. Ar tai nebus viešosios įstaigos komercinė veikla? Juk atsakymas buvo, kad viešoji įstaiga nevykdys ūkinės veiklos. Bet jeigu ji kažką pirks, ar tai nebus netyčia pažeidimas?“, - teiravosi A.Lankas.

Teisininkui ir miesto merui A. Visockui patikinus, kad kol kas jokios įstatymų pažeidimų grėsmės nėra ir yra gautas aiškus Konkurencijos tarybos atsakymas, kad jos įsikišimas ar leidimas čia nereikalingas, šiaip ne taip pereita prie balsavimo.

Kaip dažniausiai ir nutinka, net po aršiausių diskusijų Šiaulių miesto taryba klausimui pritarė, 17-ai narių pasisakius „už“, 11-ai susilaikius ir vienam apskritai nebalsavus.