Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
V. Lebedžio nuotr.
Reporteris LinaŠaltinis: Etaplius.lt
Šiemet kovo 23 dieną sukanka 30 metų, kai Lietuvoje buvo atkurtas olimpinis judėjimas ir įkurta Šiaulių olimpinė taryba. Organizacija gyvavo beveik 25 metus ir garsino Šiaulių miestą bei apskritį žinomais sporto renginiais:„Olimpinė diena“, „Olimpinis ruduo“, IV pasaulio lietuvių žaidynės, „Mažasis olimpietis“ ir kitais. Miesto olimpinio judėjimo pradininkams įteiktos miesto mero padėkos.
Šiaulių miesto meras Artūras Visockas įteikė padėkas dviem sporto entuziastams Algirdui Briedžiui ir Jonui Karbočiui. Šie žmonės, Lietuvai dar tik vaduojantis iš sovietinio režimo, inicijavo mūsų mieste tikrą sportinio judėjimo atgimimą, kurio metu gimė įspūdingi renginiai, vėliau tapę gražia Šiaulių tradicija.
Tuometinis Šiaulių miesto Fizkultūros medicinos dispanserio direktorius, gydytojas Algirdas Briedis ir treneris, pedagogas Jonas Karbočius pasakoja, kad stimulą įkurti Šiaulių olimpinę tarybą davė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) atkūrimo idėja. 1989 metais mieste suburta sporto aktyvistų komanda tapo Šiaulių olimpine taryba, tokia taryba buvo pirmoji Lietuvoje. Nauja organizacija vos po kelių mėnesių surengė mieste Šiaulių olimpinę dieną. O 1991 metais dvylikoje Lietuvos miestų, tarp jų – ir Šiauliuose, jau vyko IV Pasaulio lietuvių žaidynės.
iqgky326667.jpg
Šiaulių olimpinei tarybai buvo patikėta mieste surengti IV Pasaulio lietuvių žaidynių dviračių, teniso, moterų tinklinio ir kėglių varžybas. Šio įspūdingo renginio organizatoriai vien iš savo prisiminimų galėtų išleisti visą knygą, nes ko ne metus trukęs paruošiamasis darbas reikalavo didžiulio susitelkimo, išmoningumo ir rizikos. Teko suderinti daugybę klausimų su miesto valdžia, įvairiomis įstaigomis, spręsti svečių maitinimo, apgyvendinimo, sporto infrastruktūros atnaujinimo klausimus, organizuoti prizus ir begalę kitų dalykų.
iwvmso26669.jpg
Bene įsimintiniausias faktas, kad žaidynės turėjo specialiai Šiauliuose išleistus pinigus „litaurus“ ir „centaurus“. Jų dizainą sukūrė dizaineris Vilius Puronas, o atspausdino spaustuvė „Titnagas“. Vienas „litauras“ atitiko vieną rublį, „centauras“ prilygo kapeikai.
ipwbio26668.jpg
Pasak Jono Karbočiaus, tada nebuvo net talonų, vadinamųjų „vagnorkių“, o apie litus buvo tik svajojama. „Litaurai“ ir „centaurai“ - tarsi pirmieji lietuviški pinigai, jie buvo patvirtinti banko, jais buvo galima atsiskaityti prekybos vietose.
Šiauliai į šalies sporto istoriją įėjo taip pat pasiūlydami ir naują rungtį – olimpinės mylios (1988 metrų) bėgimą. 1988 metais, šalyje sklandant tautinio olimpinio judėjimo atgimimo idėjai, tokią mintį pasiūlė šiaulietis sporto entuziastas, gydytojas Aleksandras Ronkus.
Greta Šiaulių olimpinės tarybos vėliau atsirado Šiaulių olimpinė akademija. Vėliau mieste pradėti rengti tokie sporto renginiai į kuriuos buvo siekiama įtraukti visus: dirbančius, mokinius, darželinukus, veteranus, neįgaliuosius, sukarintų struktūrų (policija, priešgaisrinė tarnyba, kariškiai) organizacijas.
2012 m. Olimpinei tarybai baigus veiklą, jos darbus tęsė ir tęsia įkurta Šiaulių miesto savivaldybės Kūno kultūros mokykla (dabar - Lengvosios atletikos ir sveikatingumo centras).
Šiaulių miesto meras Artūras Visockas garbiems sporto visuomenininkams linkėjo geriausios kloties ir sveikatos, taip pat, pakvietė būti garbės svečiais gegužės 16 dieną vyksiančiame miesto bėgime „Aš esu Šiauliai“.