Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Reporteris BrigitaŠaltinis: Etaplius.lt
Dažnas Lietuvos gyventojas vis dar savęs klausia: „Ar tikrai reikia rūšiuoti?“. Visuomenėje sklando itin daug nepagrįstų gandų, kurie menkina rūšiavimo svarbą. Vienas, ko gero, populiariausiųjų yra: kam rūšiuoti, jei visos išrūšiuotos atliekos vis tiek galų gale suverčiamos į bendrą krūvą sąvartyne? Tačiau, nepaisant įsisenėjusių stereotipų, kurie atsinešti dar iš tų laikų, kuomet į kiemą atvykdavo viena atliekų surinkimo mašina ir į ją tvarkingai supildavome visas (ir visokias) virtuvės kibirėliuose esančias atliekas, didėja suvokimas, kad rūšiuoti, ne tik reikia, bet ir privaloma. Faktai, bylojantys apie klimato kaitą, kalba patys už save ir tikrai ne gamtos bei žmonijos naudai. Laikas ne tik apie tai kalbėti, bet ir kiekvienam imtis veiksmų.
Dauguma tiek individualių namų, tiek daugiabučių namų gyventojų yra aprūpinti įvairiais (stiklo, popieriaus, plastiko, mišrių komunalinių, o kai kur ir tekstilės atliekų) konteineriais ir turi puikias galimybes tinkamai išrūšiuoti visas namie susidariusias atliekas. Nuo 2024 m. sausio 1 d., įgyvendinant Europos Sąjungos direktyvos reikalavimus, esamų konteinerių gretas papildys dar vienas konteineris, kuris suteiks galimybę rūšiuoti atskirai ir maisto bei virtuvės atliekas.
Ruošiantis šiems pokyčiams, Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras, kartu su Šiaulių miesto savivaldybe, bendradarbiaujant su UAB „Horeca sprendimai“ vieni pirmųjų Lietuvoje pradeda miesto gyventojams ugdyti maisto atliekų rūšiavimo įpročius. Nuo 2021 m. spalio 11 d. Šiauliuose startavo pusės metų trukmės bandomasis atskiro maisto atliekų surinkimo projektas, kurio šūkis „Aš Pats. Planuoju. Valgau. Rūšiuoju. Saugau.“. Šis projektas padės atskleisti: kaip planuoju savo maisto pirkinių krepšelį, ar įsidedu į lėkštę tik tiek, kiek suvalgau, kaip elgiuosi su likusiomis maisto atliekomis, ar pakankamai jas rūšiuoju ir kiek man apskritai rūpi mus supanti aplinka, švara, tvarka.
Į šį projektą noriai įsitraukė 8 daugiabučių namų gyventojai , o tai yra daugiau nei 1000 butų, kurie gavę specialius maisto atliekų surinkimui skirtus kibirėlius žengė dar vieną žingsnį rūšiavimo kelyje.
Praėjus pirmajai projekto savaitei, norime pasidžiaugti ir padėkoti mūsų projekto dalyviams už puikų startą. „Šiaulių žmonės yra sąmoningi žmonės! Jeigu taip atliekos bus rūšiuojamos ir toliau, tai galėsime tik paploti gyventojams už sąmoningumą ir drąsiai rodyti pavyzdį kitiems“, – džiaugėsi Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Žilvinas Šilgalis.
Matydami pirmuosius surinktų maisto ir virtuvės atliekų sudėties tyrimų rezultatus tikime, kad Saulės miestas greitai taps dar švaresnis ir tvaresnis. Per pirmąją savaitę iš visų projekte dalyvaujančių daugiabučių surinkta net 486,5 kg grynų maisto atliekų!
Žinoma, neišvengta ir rūšiavimo klaidų, tačiau šiame pradiniame etape, kai gyventojai tik mokosi atskirti maisto ir virtuvės atliekas, tai yra pateisinama. Netinkamai išrūšiuotų ne maisto atliekų svoris siekia 25,2 kg (į šį svorį įeina plastikiniai maišeliai, stiklainiai, saldumynų ir kitų užkandžių popierėliai, kartoninės dėžės), tačiau bendromis pastangomis išmoksime atskirti dar geriau ir šias atliekas.
Visos gyventojų projekto metu atskirtos maisto atliekos yra pasveriamos, patikrinama, ar nėra neleistinų atliekų ir atiduodamos UAB „Horeca sprendimai“, kurie geranoriškai sutiko bendradarbiauti bandomojo projekto metu, kad atliekos būtų sutvarkomos iki galo tinkamai ir iš jų būtų išgaunamos dujos elektros gamybai.
Viso projekto metu Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro specialistai analizuos susidarančių maisto atliekų kiekius bei kartu su miesto gyventojais spręs iškylančias problemas, susijusias su maisto atliekų rūšiavimu.
ŠRATC – daugiau nei atliekų tvarkymas, todėl rūpindamiesi gyventojų visapusiška gerove nuolat dalyvaujame įvairiuose projektuose, tobuliname technologijas ir mokome visuomenę tvarkingo gyvenimo būdo, kas turi tapti mūsų kasdienybe prisidedant prie švaresnės aplinkos.