Šiaulių metų sportininkas: „Nenugalimų nėra“

Šiauliai

Nuostaba. Aurimas Klemas: „Visi sakė: „Kaip tu gali sportuoti tekvondo? Atrodo, visai nesi tinkamas tam sportui.“ Išties mano sudėjimas ne kaip tekvondo sportininko, tad daug kas netiki, bet kai pamato – akys ant kaktos iššoka“, – kukliai šypsosi vaikinas.

Andrius TverijonasŠaltinis: Etaplius.lt

24757

Kairiškis (Šiaulių r.) tekvondo kovotojas Aurimas Klemas šiemet įėjo į Europos sporto istoriją. 19-metis vaikinas tapo pirmuoju lietuviu, pelniusiu medalį Europos suaugusiųjų tekvondo čempionate. Negana to, sportininkas turi realių šansų patekti į 2020 m. Tokijo olimpiadą, nors kai kurie, jį išvydę, dar ir dabar netiki, kad vaikinas užsiima tekvondo. „Aš per metus reitinge pakilau per 1 500 pozicijų. Lietuvoje tai pirmas toks šuolis“, – šypteli Aurimas.

Foto galerija:

Širdžiai brangiausias medalis – ne aukščiausios prabos

Kiek daugiau nei prieš savaitę atsiėmęs geriausio Šiaulių metų sportininko apdovanojimą, A. Klemas išlieka kuklus. Rezultatų įvertinimas – svarbu, tačiau kur kas daugiau džiaugsmo teikia pasiektos pergalės ir išmoktos pamokos. „Emocijos atslūgo, tačiau džiaugiuosi visu sezonu, o ne vien tuo apdovanojimu“, – šypsosi vaikinas.

O didžiuotis išties yra kuo. Pašnekovas vieną po kito vardija turnyrus, kuriuose teko dalyvauti šį sezoną, ir iškovotas pergales. Sezono pradžioje laimėtas aukso medalis „US Open“ reitingo turnyre, kuriame dalyvavo 47 sportininkai, po to sekė Europos čempionatas Bulgarijoje – ten užimta 5-oji vieta, pasaulio čempionate Pietų Korėjoje iš 82 dalyvių lietuvis užėmė 9-ąją vietą, reitingo turnyre „Riga Open“ tapo nugalėtoju, Paryžiuje vykusiame „Paris Open“ užėmė trečiąją vietą, na, o paskutinis, bet pats įsimintiniausias laimėjimas buvo Europos čempionate iškovota trečioji vieta.

Nors 19-mečio medalių kolekcijoje puikuojasi aukščiausios prabos apdovanojimas, visgi ne jis kovotojui kelia daugiausia emocijų. Lietuvos vardas Europos tekvondo suaugusiųjų pirmenybėse iki Aurimo pergalės nėkart nebuvo nuskambėjęs, skelbiant nugalėtojus.

„Ne auksas buvo įsimintiniausias, o tai, kad pirmąkart lipau su Lietuvos vėliava ant pakylos. Ir dar kai sužinojau, kad tai – pirmasis Lietuvos medalis tekvondo istorijoje, kad aš pirmasis lipu ant tos pakylos… Nors ir trečioji vieta, bet pirmąkart Lietuvos tekvondo istorijoje laimėjau medalį“, – nepamirštamomis akimirkomis dalijasi A. Klemas.

26175767-1987842824576949-1.jpg

Kovos iš namų persikėlė į ringą

Kairiuose gyvenęs ir mokyklą ten lankęs Aurimas prisipažįsta – mokslai labai gerai nesisekė, tačiau energijos netrūko. Vaikiškos muštynės tarpusavyje su dvejais metais vyresniu broliu jau tuomet atrodė kaip tikrame kovos ringe. „Mes su broliu buvome labai judrūs, vienas su kitu mušdavomės per dienas tol, kol kuris nors apsiverkdavo arba pradėdavo bėgti kraujas“, – pasakoja vaikinas.

Tėvams buvo aišku, kad neišsenkančią vaikų energiją būtina išlieti kur nors kitur. Nutarė savo atžalas leisti į tekvondo treniruotes, kurios tuomet mažai kam buvo žinomos.

Dabar turnyrų ir čempionatų prizininku tapęs Aurimas atvirauja vaikystėje visgi norėjęs tapti krepšininku ar futbolininku. „Visi ateidavo pasipasakoti, kaip žaidė futbolą ar krepšinį, o mes apie tekvondo pasakojome, tai niekam nebuvo įdomu. Tai labai nepopuliari sporto šaka. Tada dar mažas buvau, o dabar supratau, kad tekvondo yra žymiai geriau“, – teigia pašnekovas.

Ramus berniukas, ėmęs lankyti tekvondo treniruotes, ne vienam bendraamžiui sukėlė nuostabą. „Visi sakė: „Kaip tu gali sportuoti tekvondo? Atrodo, visai nesi tinkamas tam sportui.“ Išties mano sudėjimas ne kaip tekvondo sportininko, tad daug kas netiki, bet kai pamato – akys ant kaktos iššoka“, – kukliai šypsosi jis.

Šeimos atžalos pasuko vienodais keliais

Iš daugiavaikės šeimos kilęs sportininkas turi ne tik brolį, bet ir 8 metais vyresnes seseris dvynes. Taip susiklostė, kad tiek jie su broliu, tiek seserys užsiima tokia pat veikla: vaikinai sportuoja tekvondo, o merginos šoka pramoginius šokius.

„Sesės, kaip ir priklauso dvynėms, visada kartu. Mes nors ne dvyniai, bet nuo vaikystės irgi visur kartu, tad visi galvoja, kad esame dvyniai“, – atvirauja Aurimas.

Beveik neišskiriami juodu ir ringe – jei tik gali, visuomet palaiko vienas kitą per varžybas: „Mes vienas kitam – lyg ramstis. Būna skaudžių pralaimėjimų, tai mes nesakome, kas buvo blogai, mes paguodžiame ir pan. Iš draugo to nesulauksi, o brolis liks broliu.“

Andrius Klemas šiuo metu kovoja mažesnio svorio kategorijoje, o ir sėkmė kol kas šiek tiek labiau lydi Aurimą. Bet, pasak jo, nė vienas brolis to nesureikšmina, mat jokios konkurencijos tarpusavyje nejaučia: „Mes esame broliai. Žiūrime ne į pergales, pakonkuruojame tik per treniruotes, bandydami ko nors vienas iš kito pasimokyti. O stebėdamas, kaip kovoja brolis, jaudinuosi žymiai labiau, nei kovodamas pats.“

Nugalėtojų pakyla – geriausia motyvacija pergalėms

Kad šiame sporte gali pasiekti aukštumų, geriausiu Šiaulių metų sportininku pripažintas vaikinas sako patikėjęs prieš kelerius metus. Pasitikėjimo savimi „įpūtė“ 2015-aisiais metais Austrijoje laimėtas jaunių turnyras bei laimėta kova pasaulio suaugusiųjų tekvondo čempionate (tai buvo pirmasis suaugusiųjų čempionatas, kuriame jis dalyvavo). Nors po to sėkmingą pasirodymą nutraukė vasarą patirta trauma, visgi sugrįžimas į sportą atnešė dar daugiau pergalių.

Kaip, nebūnant išskirtiniu talentu, pasiekti skambių pergalių? Šiaulių sporto gimnazijoje besimokantis vaikinas tikina – labiausiai eiti į priekį ir įrodyti savo vertę skatina noras atsidurti tarp geriausiųjų.

„Jei kalbame apie norą pasiekti pergalę, kai atrodo, kad tu nebegali, padeda noras užlipti ant pakylos, būti pripažintam, būti tarp tokių stiprių šalių atstovų, kaip Rusijos, Turkijos. Ir mes dar juos sugebame nugalėti, būdami tokios mažos šalies atstovai“, – šypsosi Aurimas.

Besąlygiškos pagalbos ir palaikymo tituluotas sportininkas gauna ir iš šeimos – tai dar vienas rimtas motyvatorius, padedantis judėti pirmyn.

Pralaimėjai – ne nusimink, o išmok pamoką

Kalbėdamas apie pirmąjį laimėtą medalį, Aurimas prisimena Lietuvos čempionatą. Jame, tuomet dar dešimtmetis berniukas, laimėjo trečiąją vietą, tačiau ašarų ir liūdesio buvo daugiau nei džiaugsmo. „Laimėjau trečiąją vietą, bet buvo nelabai gerai, nes nepatekau į finalą. Buvo ašarų… Tokios ir buvo pirmosios varžybos – nusivylimo. Atrodė, kad nieko nemoku“, – prisimena jis.

Puikiu sezonu besidžiaugiantis kovotojas dabar sako suvokiantis, kas sporte yra svarbiausia: „Ne medalis yra svarbiausias, o tai, koks buvo kelias iki jo. Jei tu laimėsi auksą, bet iš to turnyro nieko nepasisemsi, tai nebus naudos. Bet jei laimėsi bronzą, pralaimėsi tikrai stipresniam varžovui ir suvoksi, ką blogai darei, tai bronza bus daug vertingesnė. Iš pralaimėjimų daugiau išmoksi nei iš pergalių.“

Toks suvokimas atėjo ne iškart. Pasak Aurimo, po skaudžių pralaimėjimų – ypač paskutinėmis sekundėmis – kyla visokių emocijų. „Atrodo esi toks liurbis, nieko nemoki, bet suvoki, kad reikia dirbti dar daugiau. Be pralaimėjimų nebus ir pergalių, – teigia sportininkas. – Gal tik šį sezoną ėmiau labiau gilintis į pralaimėjimus, o anksčiau būdavo taip: pralaimėjau – blogai, laimėjau – gerai.“

Neįtikėtinas šuolis reitinge

Pasaulio reitinge (iki 74 kg) šiuo metu rikiuojasi 1 500 sportininkų. Mūsiškis didžiuojasi, jame užimdamas net 20-ąją. Ne ką prastesnė pozicija Aurimui priklauso olimpiniame reitinge – iš 2 500 sportininkų jis yra 55-asis. „Lietuvoje tai pirmas toks reitingo šuolis. Aš per metus reitinge pakilau per 1 500 pozicijų“, – įspūdingą faktą pateikia sportininkas.

Didžiulį šuolį aukštyn lėmė kategorijos pakeitimas – anksčiau jis kovojo iki 68 kg svorio kategorijoje. Pereiti, anot Aurimo, nebuvo lengva: „Atrodo, kad varžovai už tave stipresni, didesni. Pirmosiose varžybose patikėjau savimi, laimėjau auksą. Dabar atrodo, kad toje svorio kategorijoje esu jau daug metų.“

Viena didžiausių svajonių – patekti į olimpines žaidynes – gali išsipildyti jau greitai. Pasak Aurimo, šansai jose dalyvauti – 50 prieš 50. Varžytis atrankoje ir iškovoti kelialapį į Tokiją sportininkams teks prieš pat olimpiadą. „Mano svajonė yra vien patekti ten. Be to, aš dar esu labai jaunas – man tik 19 metų, o kovoju su 25–26 metų ir vyresniais, tad yra, kur tobulėti“, – sako jis.

Būk asmenybe

Sporte ir gyvenime vaikinas vadovaujasi nuostata „Nebijokite kovoti su tais, kurie yra stipresni, – nenugalimų nėra“. Anot Aurimo, ši mintis jį ėmė lydėti po to, kai 17-metis, dalyvaudamas atrankoje į Rio de Žaneiro olimpiadą ir neturėdamas jokio reitingo, turėjo kovoti, galima sakyti, su tekvondo Europos elitu. Laimėtos kovos prieš bulgarą ir slovėną, kurie vėliau tapo čempionatų prizininkais, leido įgyti dar daugiau pasitikėjimo.

„Užėmiau 5-ąją vietą atrankoje ir po tų varžybų galvojau, kad tikrai galiu su visais kovoti ir nesu niekuo prastesnis“, – pasakoja pašnekovas.

Kurti asmenybę – toks dabar yra 19-mečio tikslas ir patarimas jaunuoliams: „Jei gyvenime nesieki jokio tikslo ir nekuri savo asmenybės, tai ir būsi eilinis. O jei kuri asmenybę, tai visi tave gerbia.“

Vaikinas čia pat pateikia ir atsakymą, kaip reikia ugdyti save: nebijoti suklysti, nuolat bandyti, ieškoti tos veiklos, kuri bus artima širdžiai, o suradus – siekti būti lyderiu: „Reikia surasti savyje jėgų ir pabandyti bei nebijoti suklysti. Niekas per galvą neduos. Jei nepavyksta viena, reikia bandyti kita. O ką – geriau prie kompiuterio sėdėti? Juk viso gyvenimo taip nepraleisi.“

Artimiausias paties Aurimo tikslas – ir vėl užlipti ant pakylos kitąmet Kazanėje vyksiančiame Europos čempionate.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt