Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
anonymous anonymousŠaltinis: Etaplius.lt
Angelo muziejus tęsia straipsnių ciklą apie Šiaulių krašto tautodailininkus siekiant viešinti jų sukurtus darbus. Straipsnį parengė Rytis Milkintas.
5fd33fcbb992b.jpg
Irena Gaidamavičienė gimė 1949 metais Linkuvos valsčiuje. 1968 m. baigė Lygumų vidurinę mokyklą. Vilniaus lengvosios pramonės technikume įsigijo trikotažo technologo profesiją, vėliau baigė Kauno Politechnikos instituto inžinerinės mechanikos fakultetą. Daug metų dirbo Šiaulių ,,Verpsto“ fabrike. Gyvena ir kuria žinoma tekstilininkė Šiauliuose. Lietuvos tautodailininkų sąjungos organizuojamose parodose Irena dalyvauja nuo 2001 metų. Į Lietuvos tautodailininkų sąjungą kūrėja priimta 2003 metais. Tautodailininkė surengė 3 autorines parodas. Aktyviai dalyvauja Lietuvos tautodailininkų sąjungos Šiaulių skyriaus folkloro ansamblio „Margulis“, ,,Bočių“ bendrijos veikloje. Irena Gaidamavičienė taip pat yra aktyvi visuomenininkė - Šiaulių artrito draugijos „Artis“ pirmininkė, daug metų buvo Šiaulių miesto kultūros tarybos narė.
Tautodailininkė apdovanota įvairiomis padėkomis. Respublikinio liaudies dailės konkurso „Aukso vainikas“ regioninių turų laureatė - 2013 m., 2014 m., 2016 m. - III vietos, 2017 m., 2018 m. - II vietos, 2019 m. - I vietos (tekstilės darbai atrinkti į Respublikinę parodą).
Rankdarbiais būsimoji tekstilininkė susidomėjo dar vaikystėje. Tekdavo siuvinėti palinkus prie žibalinės lempos. Iki šiol ji siuvinėja, neria vąšeliu, mezga virbalais. 2009 m. trys autorės darbai atrinkti į respublikinę liaudies dailės parodą, skirtą Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjimui Lietuvos Nacionaliniame muziejuje. Kūrėjos veikla daugiabriaunė – be veiklų minėtų straipsnio pradžioje, kūrėja mėgsta fotografijos meną. Autorė fotografuoja spalvų žaismą gamtoje. Įstabūs gamtos vaizdai tautodailininkei teikia įkvėpimo naujiems gražiems rankdarbiams. Kūrėjos, kaip tekstilininkės, veiklos spektras taip pat labai platus – negali nesižavėti sukurta balto batisto tautinio kostiumo detale - jaunosios nuometu, nėriniuotomis, išsiuvinėtomis plonytėmis nosinaitėmis, nertais juvelyriškais kalėdiniais eglutės žaisliukais, tradicinių rankšluoščių apnertais dekoratyviais kraštais.
Kūrėja turi ypatingą senųjų raštų pajautą – ji jų nekopijuoja, o savaip interpretuodama kuria savo raštus. Tautodailininkės Irenos kūriniai (tekstilės darbai) sudaro lengvumo įspūdį – juk nėra nieko tyresnio už baltą, elegantišką moterišką nosinaitę...Deja, šių nosinaičių nešiojimo kultūra išeina iš mados. O kažkada tai buvo aukštos klasės ženklas. Džiugu, kad kūrėja daug dėmesio savo kūryboje skyrė senaisiais tradiciniais raštais išmargintų rankšluosčių audimui. Ne veltui sakoma, kad kiekvienas tradiciniame tautiniame audinyje įaustas siūlas pratęsia tautos tradicijų gyvavimą.