Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt
Mūsų miestas kaip gražus pavyzdys pristatytas visos šalies savivaldybėms. „Šiaulių dienos 781“ renginiai, bendruomeninės iniciatyvos ir kiti mieste vykstantys procesai išsamiai aprašyti Lietuvos savivaldybių asociacijos periodiniame leidinyje „Savivaldybių žinios“. Pateikiame visą straipsnio tekstą.
Šiaulių pin kodas – koks jis?
Iškilmių, inovatyvių sprendimų, linksmybių ir nuoširdžių pabendravimų buvo lydimos „Šiaulių dienos 781“, paskatinusios pamąstyti: koks gi yra šiandieninių Šiaulių pin kodas.
Atviri inovatyvumui
Šiaulių gimtadienio startas – Šiaulių arenos surengta paroda „Tavo Pin Kodas“, skatinanti kiekvieną atrasti savo pin kodo kombinaciją, kuri skatintų būti aktyviu visuomenės nariu, laisvalaikiu užsiimti mėgstama sportine, menine ar kita kūrybine veikla. Vyko sporto mokyklos „Dubysa“ organizuojamos tradicinės „Dviratukų lenktynės“, kurios ir šiais metais sulaukė milžiniško populiarumo. Ažiotažą internetinėje erdvėje sukėlė Šiaulių futbolo akademijos organizuotas masiškiausio futbolo kamuolių žongliravimo vienoje vietoje rekordas arenos prieigose. Kaip skelbiama Šiaulių futbolo akademijos išplatintame pranešime, vienu metu kamuolį bumbsėjo net 484 žmonės.
Parodos dalyviai rekordų siekė ir kartingų trasoje, kur buvo fiksuojamas greičiausiai apskrieto rato rekordas, taip pat ir arenos pagrindinėje salėje, kur ištvermingiausi stipruoliai žavėjo lankytojus prisitraukimų prie skersinio gausa.
Tuo pat metu, kai pagrindinėje salėje ir lauke šurmuliavo tūkstančiai žmonių, arenos konferencijų salėje vyko dėmesį sukoncentruoti priverčiantis edukacinis vyksmas, kur dėstytojai, lektoriai, taip pat ir Šiaulių valstybinio dramos teatro režisierius Paulius Ignatavičius, aktoriai intrigavo klausytojus pranešimais, kurių temos siejosi tiek su šių dienų aktualijomis, tiek su daugelio jau primirštais istoriniais momentais.
Iškalbinga atmintis
Šiaulių miesto gimtadienį papuošė iškilminga ceremonija Signatarų alėjoje. Lietuvai pasitinkant valstybės atkūrimo 100-metį, Šiauliuose pagerbti ir 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai. Istorinį dokumentą pasirašė keturi Juliaus Janonio, buvusios Šiaulių berniukų gimnazijos auklėtiniai: Mykolas Biržiška, Jonas Vileišis, Steponas Kairys ir Alfonsas Petrulis. Manoma, kad kai kurie jų prisidėjo ir prie paties Nepriklausomybės Akto teksto rengimo.
„Šiemet Signatarų alėja pasipildė ženklais, skirtais prieš 100 metų Lietuvą kūrusių kraštiečių atminimui. Šiauliai ne tik gerbia drąsius ir atsakingus žmones, bet ir mokosi iš jų. Nežinau, ar kiti miestai turi panašias atminties įprasminimo vietas, bet Šiauliuose jų turėsime ir daugiau“, – kalbėjo meras Artūras Visockas.
Pernai pirmuosius savo ąžuoliukus pasodino buvę deputatai, Šiauliuose išrinkti į tuometę Aukščiausiąją Tarybą, kuri 1990 m. kovo 11 d. paskelbė atkurianti Lietuvos Nepriklausomybę. Prie ąžuoliukų atidengtos atminimo lentos Kęstučiui Lapinskui, Virgilijui Kačinskui, Donatui Morkūnui, Algimantui Sėjūnui, Mindaugui Stakvilevičiui ir šviesaus atminimo Romualdui Ozolui.
Garbingumas prieš niekingumą
Per miesto šventę vykusiame tradiciniame mero padėkos vakare buvo inauguruoti miesto garbės piliečiai. Šiaulių miesto garbės vardo suteikimo komisija, vadovaujama miesto mero A. Visocko, pateiktas garbės piliečių kandidatūras vertino rugpjūčio 23 d.
„Šią dieną pasirinkome neatsitiktinai. Molotovo–Rybentropo paktą laikau niekingu, o komisijos darbas yra garbingumas prieš niekingumą“, – paaiškina meras.
40-asis Šiaulių miesto garbės pilietis buvo renkamas iš keturių kandidatūrų.
Išskirtinai šiais metais buvo inauguruoti du garbės piliečiai – tautinių šokių ansamblio „Šėltinis“ vadovai choreografai Violeta Laugalienė ir Romualdas Laugalis.
Atsakingumas ir bendruomeniškumas
2016 m. iš biudžeto, kuris nebuvo didesnis nei ankstesniais metais, infrastruktūrai skirta keturis kartus daugiau lėšų negu anksčiau. „Šiemet ne tik keturis kartus daugiau lėšų skirta infrastruktūrai, bet ir surasta pinigų visų darželių remontui. Visų darželių vedėjos sudarė būtinų darbų sąrašą ir „sirgo“ už visus, kad sąrašą taryba patvirtintų ir būtų skirtas finansavimas absoliučiai visų darželių remontui, – pažymi meras. – Suteikiant galimybes kuo platesniam šiauliečių ratui dalyvauti miesto gyvenime, susibūrė galinga bendruomenė. Nebeišskaidyta sporto bendruomenė, ir dabar jie „serga“ vieni už kitus. Kai leidžiama žmonėms reikštis, vyksta nuostabūs dalykai.“
Kaip teigia meras, gerbiant žmonių turtą, nes viskas – infrastruktūra, transportas, šilumos ūkis – yra miestiečių turtas ir jie yra tikrieji to turto akcininkai, pavyko pasiekti, kad Šiauliuose mažiausios šilumos, važiavimo miesto transportu bilieto kainos. „Jei gerbi žmones, tikrai sugebėsi pasamdyti protingą direktorių, kuris veiksmingai valdys tą turtą. Žmonės sako, kad mums nereikia pelno, svarbu, kad įmonė išsilaikytų, atsinaujintų, tad ir pelno dydis gali būti vos keli procentai. Kadangi įmonė nesiekia didžiulio pelno, automatiškai pinga jos teikiamos paslaugos. Nesuprantu siūlymų veikiančias įmones, kurios yra visų miesto gyventojų, perduoti vienam ar dviem žmonėms, siekiantiems kuo didesnio pelno, – pabrėžia A. Visockas. – Šiaulių šilumos kaina ne tik mažiausia šalyje, bet ir uždirba nemažą pelną žmonėms. Mes turime milžinišką potencialą šilumos kainai mažinti. Tikiuosi, kad Kainų komisija ir Konkurencijos tarnyba atkreips dėmesį į gerąją Šiaulių patirtį. Viskas siejasi su garbe. Arba tu, matydamas skaičius, elgiesi garbingai, arba kitaip. Viskas išauga iš garbės lauko. Ir kai bus sukurtas garbės laukas, nekils noras elgtis negarbingai, tyčia žalojant sistemą. Deja, kol kas pas mus egzistuoja tyčinis sistemos žalojimas, siekiant siaurų asmeninių interesų. Šiauliuose tokio tyčinio sistemos žalojimo pavyko išvengti, ir tikiu, kad to nebus, kol būsiu meras.“
Demokratiškumas
Kaip teigia meras, Šiauliai šiuo metu išgyvena ypatingą demokratijos vystymąsi. „Kadangi esu jokiai partijai nepriklausantis žmogus, dirbti ir parodyti, kas ką gali, yra suteiktos sąlygos absoliučiai visoms politinėms jėgoms – oficialiai nesudaryta jokia koalicija. Mano susitarimas yra žodinis ir patvirtintas rankos paspaudimu. Esamą situaciją vertinu kaip aukščiausią demokratijos lygį. Kokia parašų prasmė, jei paskui ieškoma priežasčių, kaip tą parašą atšaukti, kuriant niekingas istorijas. Geriau nesirašykime, paspauskime rankas ir dirbkime visi, kiek kas galime ir kiek kas norime“, – svarsto A. Visockas.
Suteikiant galimybes kuo platesniam šiauliečių būriui dalyvauti miesto gyvenime, susibūrė galinga bendruomenė. Tik Šiauliuose pirmą kartą partija išdrįso viešu pareiškimu atšaukti iš tarybos savo narius, nes jie taryboje dirba visiškai blogai. Ir tik Šiauliuose 500 gyventojų savo parašais pasakė, kad jie miesto taryboje nenori matyti konkrečių politikų. „Štai ką reiškia leisti vystytis demokratijai tikrąja to žodžio prasme“, – pažymi meras.
Inžinerinės pramonės centras
Kad Šiauliai yra ir bus inžinerinės pramonės centras, buvo galima įsitikinti apsilankius rugsėjo 12–13 dienomis vykusiuose renginiuose – mieste veikė „Atvira inžinerinės pramonės laboratorija“. Vyko motyvacinė sesija moksleiviams, studentams ir jų tėvams, buvo rengiamos praktinės dirbtuvės. Interaktyviuose Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos infomobiliuose buvo galima išbandyti moderniausią įrangą.
Pasak Šiaulių mero A. Visocko, pramonės inžinerija yra labai svarbi kiekvieno miesto, regiono ar šalies ekonominiam vystymuisi.
„Nors darbo rinkoje vis didėja inžinerinės krypties studijas baigusių specialistų poreikis, ne visos šios srities studijų programos sulaukia deramo motyvuotų studentų dėmesio. Todėl toks praktinis technologijų pristatymas ir jaunimo motyvavimas labai reikalingas, nes Šiauliai yra ir nori būti inžinerinės pramonės centru“, – teigia meras A. Visockas.
Šis renginys – tarsi gimtadienio tąsa, kurio leitmotyvas – „Modernūs Šiauliai. Šimtmečio istorijos vedami…“.
Straipsnis paskelbtas „Savivaldybių žinios“ Nr.18