Šiaulių dailės galerijoje atidarytos net dvi įspūdingos parodos

Penktadienio vakarą Šiaulių dailės galerijoje duris atvėrė dvi parodos – Indros Marcinkevičienės objektų paroda „Pasinerk į savo gelmes“ bei VDA Telšių fakulteto baldų dizaino programos studentų kūrybos darbų paroda „ĮŽVALGOS M 1:1“.

Saulėtą penktadienį į net dviejų parodų atidarymą Šiaulių dailės galerijoje susirinko išties gausus būrys žmonių. Galerijos direktorė Ernesta Šimkienė pristatė dizainerę ir menininkę Indrą Marcinkevičienę bei svečius iš Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto – baldų dizaino studijų programos vadovę Laimą Mikalauskienę, šiaulietę studentę Emiliją Globytė.

Atidarymo metu sveikinimo žodį tarė Šiaulių miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Daina Kinčinaitienė, kuri be galo džiaugėsi, jog tokios parodos yra Šiauliuose.

„Atėjau į galeriją ir pagalvojau, kad pakliuvau į meno, dizaino namus, labai daug pasakančius, atveriančius daug spalvų, formų – jos visos yra tikros, mūsų gyvenimuose pajuntamos. Ypač smagu, kad Vilniaus dailės akademijos Telšių fakultetas mus vis pradžiugina parodomis ir primena, jog vis dėlto yra kūrėjų, kurie kūrybą realizuoja gyvenime, buityje, dizaino bangose, o gerbiamai Indrai noriu padėkoti. Jos paroda yra pirmą kartą Šiauliuose, labai džiaugiuosi, jog mus aplankėte, pristatėte savo kūrybą“, - mintis dėstė D. Kinčinaitienė.

„ĮŽVALGOS M 1:1“ – kitokia perspektyva į baldų dizainą

Pirmajame Šiaulių dailės galerijos aukšte eksponuojama Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto Dizaino studijų programos studentų kūrybinių darbų paroda „ĮŽVALGOS M 1:1“, kuri pirmą kartą buvo pristatyta šių metų gegužės 23-29 dienomis vykusio Lietuvos dizaino festivalio „Dizaino savaitė“ metu. 

Ši paroda – apie naujų dalykų atradimus, smalsumą, galimybes dalintis savo netikėtomis įžvalgomis ir idėjomis. Pasak galerijos direktorės Ernestos Šimkienės, labai svarbu tokius darbus matyti, nes žmonės tokių dizaino sprendimų ne taip dažnai turi, todėl įdomu stebėti, kad tas baldas atsiranda kaip ieškojimas, koncepcija, tyrimas.

Laima Mikalauskienė dėkojo susirinkusiems, galerijai už galimybę eksponuoti: „Tikriausiai vyrauja stereotipas, jog baldų dizainas yra daugiau technologijomis, konstrukcija, inžinerija besiremianti sritis, bet tai be galo daug kūrybiškumo, išradingumo, eksperimentavimų, tyrimų reikalaujantis ir suteikiantis šitoms kūrėjų savybėms pasireikšti laukas.“

Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto studentė Emilija Globytė paminėjo tapytojos Kunigundos Dineikaitės mintį, jog reikia ne stebėti, ne žiūrėti kūrinius, o juos matyti: „Kviečiu visus mūsų kūrinius matyti, atrasti, kas juose yra užslėpta, kokios ten atsiskleidžia idėjos ir pajausti tą darbą, kiekvieno studento indėlį, ieškojimus.“

Ekspozicijoje pristatomi baldų prototipai, erdvinės kompozicijos, grafiniai projektai, objektų vizualizacijos, kūrybiniai piešiniai. Parodos ekspozicija siekia praplėsti dizaino studijų, kaip plataus tarpdisciplininio tyrimo ir kūrybos lauko, sąvoką. Tai kvietimas įžvelgti ir pastebėti dalykus, kurie kartais nėra akivaizdūs, tačiau gali būti inspiracija novatoriškiems dizaino sprendimams.

Indra Marcinkevičienė kviečia kiekvieną pasinerti į savo gelmes

Indra Marcinkevičienė – išskirtinė menininkė. Ji yra ir pripažinta baldų bei interjero dizainerė, tačiau pastaruoju metu ypač aktyviai kuria ne taikomųjų menų sferoje. „Ši paroda yra apie meilę ir šilumą, pavydą ir neapykantą“, – tvirtina I. Marcinkevičienė.

Pasak menininkės, Šiaulių dailės galerijos direktoriaus pavaduotojas Virginijus Kinčinaitis pamatė jos parodą Vilniaus Rotušėje, kurioje buvo didžiulis pasisekimas, žmonės domėjosi, ir pasiūlė ją atvežti į Šiaulius. 

Spalvos – moters vizitinė kortelė: „Aš bandau kalbėti per spalvą. Manau, kad spalvomis, spalviniais tonais galima papasakoti labai daug įdomių istorijų. Naudoju įvairias faktūras.“

I. Marcinkevičienė atviravo, jog kūrybos procesas kupinas permainų: „Kartais pradedi kurti darbą, esi susikūręs kažkokį eskizą ir kai jis jau būna procese – jį keiti, keiti, o galutinis produktas  gali gautis visiškai kitoks nuo pirmos minties“.

Menininkės kūriniai eksponuoti: NB Gallery Danijoje, meno mugėje „Art Vilnius“, „Arkos“ galerijoje, Kauno paveikslų galerijoje, Janinos Monkutės-Marks muziejuje Kėdainiuose, M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje, Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčioje, menų festivalyje „Rodins des bois“ ir Salon d’Arts Plastiques de La Rochelle Prancūzijoje.
2018 metais Indra Marcinkevičienė dalyvavo Lietuvos šimtmečiui skirtoje parodoje „Šiuolaikinis lietuvių menas“ Paryžiuje. Dalyvauta Pasaulio žemaičių dailės parodoje Plungės dvare, Lietuvos tekstilės meno bienalėje „RIBA # 30“ galerijoje „Arka“.

Dvi skirtingos dizaino sampratos

Šiaulių dailės galerijos direktoriaus pavaduotojas Virginijus Kinčinaitis palygino abi skirtingas, tačiau ir susijusias, ypatingas parodas: „Pažiūrėkite, kokia skirtinga šių dviejų parodų samprata. Viena paroda – tobulas medžiagiškumo pojūtis, gilinimasis į medžiagos savybes, savęs apribojimas tam tikromis taisyklėmis, kurių ribose sieki tobulumo, kad išryškintum, kas yra medis, metalas. Ten yra daugybė paslapčių, netikėtumų, tikrai reikia įdėmiai pasižiūrėti. O kita paroda – tas pats dizainas, kuris sako: ne – nėra jokių ribų, jis sprogsta arba nyra kažkur į gelmes, kur maišosi visos medžiagos, visos faktūros. Tarytum tekstilė, tarytum keramika ir visa tai skraido ore, nori atsiplėšti nuo visų plokštumų.“

Abi parodos veiks Šiaulių dailės galerijoje iki rugsėjo 3 dienos.