REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2022 m. Vasario 4 d. 07:00

Šiau­lių at­vi­ras jau­ni­mo cent­ras: už­ten­ka tie­siog at­vi­rų du­rų?

Šiauliai

Šiau­lių at­vi­ras jau­ni­mo cent­ras Vy­tau­to gat­vė­je jau dau­ge­lį me­tų lyg pa­vai­ni­kis vai­kas, ku­riam vis ieš­ko­ma gal­vos ir glo­bė­jo. Da­bar cent­ras ke­le­tą mė­ne­sių bus at­vi­ras tiek, kiek ati­da­ry­tos jo du­rys. (Aud­ro­nio Rut­kaus­ko nuo­tr.)

Monika ŠlekonytėŠaltinis: Etaplius.lt


203433

Šiau­lių at­vi­ras jau­ni­mo cent­ras šį mė­ne­sį vei­kia be jau­ni­mo veik­los koor­di­na­to­rių. Atei­nan­čius jau­nuo­lius pa­si­tin­ka ir iš­ly­di pa­tal­pų pri­žiū­rė­to­ja. Nau­jų spe­cia­lis­tų ieš­ko­ma. Ta­čiau nu­sta­ty­tas ko­ne mi­ni­ma­lus at­ly­gi­ni­mas spe­cia­lis­tų ne­su­vi­lios. Kol sten­gia­ma­si pa­di­din­ti at­ly­gį, dar du mė­ne­sius jau­ni­mo veik­lą koor­di­nuos... du­ri­nin­kė.
 

Patys sau

Šiaulių atviras jaunimo centras neuždarytas. Formaliai jis atviras, ten ateina jaunimas, vyksta įvairios veiklos. Bet realiai pagrindinė jų paskirtis ne tik suteikti erdvės jaunimo organizacijoms ar jų veikloms, bet netgi labiau – pritraukti jaunimą, kuris nėra itin motyvuotas, nežino, kuo užsiimti, kur gauti reikiamos pagalbos. Atėję jaunuoliai turėtų rasti jaunimo darbuotojus, kurie juos pasitiktų, nukreiptų, konsultuotų, patartų.

Deja, sausio pradžioje iš darbo išėjo abi ten dirbusios jaunimo specialistės. Už tokį atlygį, už kurį jos dirbo (maždaug 500 Eur į rankas, – aut. past.), naujų, juolab kvalifikuotų ir iniciatyvių, darbuotojų rasti neįmanoma. Tad kol kas centrui „vadovauja“ valytoja, t. y. ten dirbanti prižiūrėtoja kasdien atrakina ir užrakina duris bei sutvarko patalpas. Kadangi daugiau nėra kam, tai ji geranoriškai ir suteikia informacijos, kuo užsiimti čia gali užsukę jaunuoliai. Tačiau realiai jie paliekami patys sau.

„Situacija šiandien yra sudėtinga. Mes dabar turime šaunų žmogų, kuris atidaro duris, pašneka su jaunimu, įleidžia juos, tačiau tai nėra specialistas, kuris yra apmokytas, kaip suteikti konsultaciją, kuris žino, ką daryti su tuo jaunu žmogumi, kur nukreipti“, – pripažįsta Šiaulių miesto savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė Dalia Vietienė.

„Patys suprantame, kad už tiek žmogų, turintį aukštąjį išsilavinimą, socialinio darbuotojo ar mokytojo statusą, sunku prisivilioti“, – darbo rinkos realybę konstatuoja Asta Lesauskienė, Šiaulių menų mokyklos direktoriaus pavaduotoja, kuriai pavesta koordinuoti šio centro veiklą.

Pokyčiai kainuoja

Nuo tada, kai Šiaulių atviras jaunimo centras tapo Šiaulių menų mokyklos (buvusių Moksleivių namų, – aut. past.) struktūriniu padaliniu, ieškoma būdų, kaip jo veiklą padaryti efektyvesnę. Norima, kad 500 kv. m ploto pastatas nebūtų tik patogi vieta miesto centre, bet ir patraukli – tiek organizuotam, tiek mažai motyvuotam jaunimui, kuris nežino, kur dėtis ir kuo užsiimti.

Šiauliuose vyksta projektas, pagal kurį darbuotojai dirba gatvėje – ieško ir kviečiasi nuobodžiaujantį jaunimą.

„Jie yra pasirinkę tiksline zona miesto centrą, prekybos centrą, kur laiką leidžia jaunimas po pamokų, o gal ir pabėgęs iš pamokų. Tai mes turime, kas juos atvestų (į Jaunimo centrą, – aut. past.). Bet ką jie ten veiks? Ten reikia žmogaus, kuris išsiaiškintų, ko jiems reikia: gal tik laiką ten praleisti, pvz., biliardą ten pažaisti, o gal jam reikia peties paverkti“, – kalba D. Vietienė.

Anot A. Lesauskienės, centro darbo laikas netenkino nei Menų mokyklos, nei Šiaulių jaunimo tarybos, nes norėjosi, kad jaunimas galėtų pabūti iki aštuntos valandos vakaro, galbūt ateiti ir šeštadieniais. Būtent todėl buvo nutarta pakeisti centro darbo laiką – nuo šių metų sausio jis atviras 14–20 val.

Nors darbo laikas nepailgėjo, bet vakarinės darbo valandos, matyt, tapo paskutiniu lašu, perpildžiusiu ten ilgus metus dirbusių jaunimo koordinatorių kantrybės taurę. Jos abi išėjo iš darbo.

„Aš nežinau, kodėl žmogus išėjo, kokios ten buvo priežastys, nes aš gavau tik atsisveikinimo laišką“, – sako D. Vietienė.

92419.jpg

Ieškos daugiau pinigų

Paradoksas toks, kad Valstybės tarnybos įstatyme nėra įtvirtinta jaunimo darbuotojo pareigybė. O reikalavimai dirbančiajam tikrai aukšti: žmogus turi turėti socialinio edukologo ar psichologo kompetenciją. Galimo atlyginimo koeficientas yra nuo 5,4 iki 9. Šiauliuose šios „žirklės“ minėtų darbuotojų atlygį yra nukirpusios ties žemutine riba.

„Ieškosime galimybės padaryti normalesnį atlyginimą ir skelbsime konkursą. Nes dabar – kaip su šakėm per vandenį, kol to neturime. Jeigu mes pasiūlome koeficientą 5 – tai yra minimumas. Na, nežinau, ar tikrai žmogus, turintis kompetencijų ir mokantis dirbti su jaunimu, norėtų ateiti ir dirbti“, – sako D. Vietienė.

Savivaldybės specialistai ir Menų mokyklos atstovai kreipėsi į miesto vadovus, prašydami padidinti atlyginimą būsimiems darbuotojams.

„Dedame visas pastangas, kad tą situaciją sutvarkytume. Išsiaiškinome, jog tos darbuotojos išėjo dėl to, kad buvo pageidaujama, jog jos dirbtų ne iki 17 val., o ilgiau – bent iki 8–9 val. vakaro. Jos nesutiko su tomis darbo valandomis. Tai buvo viena, o kita – tai, aišku, per maži atlyginimai. Norime padidinti finansavimą ir jau dabar aktyviai ieškome jaunų iniciatyvių žmonių, kurie norėtų, sugebėtų dirbti su jaunimu. Šiandien rasti kompetentingą žmogų, kuris norėtų ir sugebėtų tai, už 500 Eur – tikrai neįmanoma“, – sužinojęs apie situaciją, kalbėjo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Vincas Urbonavičius.

Skaičiuojama, kad atlyginimo koeficientas galėtų būti bent 8. Tuomet alga siektų maždaug vidutinį darbo užmokestį. Klausimas kelių šimtų vertės. Tačiau užtruks iki pavasario.

„Tikimės atgaivinti tą centrą, koks jis turėtų būti, kokį norime matyti, o ne tik tai, kad mes jį turime. Aš labai tikiuosi, kad kovo mėnesį ar bent jau balandį darbuotojai pradėtų dirbti“, – sakė V. Urbonavičius.

Perkrauti norisi tą centrą“

Kol nėra jaunimo koordinatoriaus, Menų mokykla vykdo apklausą, kokį centrą jaunimas norėtų matyti, lankyti ar išvis žino apie jį. Anot A. Lesauskienės, norint, kad apie centrą žinotų kuo daugiau jaunuolių, reikia įdomios veiklos ir į jas įtraukiančios aplinkos.

„Dabar gi, jei į renginį susirenka 20, tai nėra toks jau didelis skaičius, į kurį reikėtų investuoti papildomai lėšų. Kaip visada, nežinia, kas pirmiau – višta ar kiaušinis? Ar investuoti ir tikėtis, kad ten daugiau jaunimo rinksis, ar pradėti inicijuoti įvairias veiklas, kad rinktųsi daugiau jaunimo, ir tada didinti finansavimą, norint palaikyti tas veiklas“, – dilemą, nuo ko pradėti, sprendžia A. Lesauskienė.

Anot jos, šiuo metu – ieškojimų etapas. Ieškoma ir sprendimų, ir darbuotojų, ir naujų galimybių įkurdinti erdves muzikai, kinui, fotografijai, pavasarį lauke įrengti sporto treniruoklių. Idealu būtų, jei atsirastų erdvė, kuri veiktų 24 val. per parą 7 dienas per savaitę.

„Tai gal tas 24/7 modelis būtų patrauklus, kur žmonės, naudojant elektronines priemones, galėtų patys bet kada ateiti, išeiti ir pan. Tai tik viena iš priemonių, kuri galbūt pritrauktų tą jaunimą, kuriam nėra kur saugiai pabūti ar praleisti laisvalaikį“, – svajoja A. Lesauskienė

Aktualu būtų turėti tokį tašką ne tik centre, bet ir pietiniame mikrorajone. Pernai tam buvo prašyta finansavimo iš Savivaldybės, tačiau projektas pinigų negavo.

„Perkrauti norisi tą centrą. Tikslas ne tik tas, kada atidaryti ir uždaryti duris. Reikia, kad jis veiktų“, – sako A. Lesauskienė.

Centras – lyg pavainikis vaikas

Šiaulių atviras jaunimo centras Vytauto gatvėje jau daugelį metų lyg pavainikis vaikas, kuriam vis ieškoma galvos ir globėjo. Kažkada patikėtas valdyti nevyriausybinei skėtinei jaunimo organizacijai „Apskritasis stalas“, paskui buvo atiduotas kuruoti Šiaulių miesto švietimo centrui. Po to dalyje pastato buvo įsikūrusi tuomečio Šiaulių universiteto teatro studija. Vėliau Savivaldybė pagalvojo, kad geriau vienose rankose visą pastatą valdyti, tai jis ir buvo perduotas Šiaulių menų mokyklai su darbuotojų etatais ir finansavimu.

Jaunimo centrui išlaikyti (su visų darbuotojų atlyginimais) skirti 25 tūkst. Eur per metus. Jame per 2021 m. apsilankė maždaug 850 jaunuolių nuo 14 iki 29 metų (nedidelė dalis jų iš socialiai remtinų ar rizikos grupei priklausančių šeimų). Ten pernai organizuota daugiau nei pusšimtis veiklų, suteikta beveik 200 konsultacijų.

Jei pavyks šiam „pavainikiui“ gauti papildomo finansavimo ir rasti tinkamų darbuotojų, galbūt jis taps pilnaverčiu jaunimo centru su visomis veiklomis ir funkcijomis, kurias numato teisės aktai.



REDAKCIJA REKOMENDUOJA