Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
E. Tamošiūno nuotr.
Roberta StonkutėŠaltinis: Etaplius.LT
Kvietimas į performansą nebuvo ilgas: „Omuo – nuovoka, supratimas, aumuo. Kai ateisite, mes būsime dvi. Negalinčios susijungti. Dalyvauja: negalėjimas, lūkestis, kėdė ir žiūrovas.“
Performanso pradžioje menininkės buvo grandinėmis prirakintos prie Prisikėlimo aikštėje esančių dviejų metalinių kubų, o viduriniame kube stovėjo apšviesta neoninė kėdė. Šalia, bet menininkėms nepasiekiamoje vietoje, dar buvo galima pamatyti stiklines su vandeniu.
Kubuose įstrigusios menininkės įvairiais būdais stengėsi išsivaduoti, pasiekti kėdę, kuri padėtų pasistiebus pasiekti ir atrakinti grandines, tačiau, kaip ir nurodyta apraše, tam reikėjo žiūrovų įsitraukimo.
Praėjus pusvalandžiui, žiūrovai įsitraukė į performansą. Kas ėjo atgaivinti menininkių vandeniu, kas kaip tik vogė vandenį, o kas ėmėsi jų išlaisvinimo.
Prireikė net keleto bandymų, kol žiūrovams pavyko išvaduoti menininkes. Drąsiausi buvo jauniausi performanso žiūrovai, o vėliau į pagalbą įsitraukė ir suaugusieji.
„Tai buvo mūsų pirmas performansas viešojoje erdvėje, į kurį norėjosi įtraukti žiūrovą. Buvo gera stebėti, kaip vaikai pirmieji supranta, kad mums reikia pagalbos, ir, vienas ant kito pečių užsilipę, bando atkabinti grandines“, – sakė Simona Woozy.
Vienas iš menininkių performanso organizavimo tikslų – (at)gaivinti performanso meną, kuris pastaruoju metu vis mažiau matomas mieste.
„Nesame performanso menininkės, tačiau norime, kad tai mūsų mieste vyktų, todėl ėmėmės iniciatyvos. Tikimės, kad atsiras ir kitų iniciatyvų“, – sako Roberta Stonkutė.