Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Andrius TverijonasŠaltinis: Etaplius.lt
Išmindytos braškių lysvės, prakąsti ir numesti obuoliai – tokius pėdsakus savo sode kas rytą aptinka ponas Aleksandras. Nuosavame name, esančiame Žemaitės g., prie Jovaro progimnazijos, gyvenantis senjoras kaltininkus išsiaiškino jau seniai. Tiesa, problemos tai neišsprendė.
Jovaro progimnazijos bendruomenė džiaugiasi prieš metus atidarytu moderniu sporto aikštynu. Džiaugiasi juo ir Šiaulių futbolo akademijos žaidėjai, kurie aikštyne treniruojasi iki vėlaus vakaro. O štai ponui Aleksandrui kaimynystėje esantis aikštynas džiaugsmo nekelia – stipriau paspirtas arba mestas kamuolys per neaukštą tvorą skrenda tiesiai į jo sodą. Ir taip 3–4 kartus per dieną.
Jaunieji sporto aistruoliai, užuot pasibeldę į senolio duris ir paprašę grąžinti kamuolį, lipa per tvorą ir ieško jo savarankiškai. Nežiūri, kur deda kojas, todėl išmindo braškių lysves. Kai kurie dar ir obuolį nusiskina, nors jų pilna ant žemės. Atsikanda ir numeta – galbūt neskanus?
Aleksandras sako ne kartą drausminęs vaikus, kalbėjęs su mokytojais, treneriais, bet jo žodžiai – kaip žirniai į sieną. Kartą, pamatęs kamuolį savo sode, senjoras nebeištvėrė – pasakė neatiduosiąs. Netrukus į jo kiemą sugužėjo jauni stuomeningi vaikinai su treneriu priešakyje. Aleksandras išsigando – kamuolį atidavė.
Žurnalistus pasikvietęs senolis sako, kad jaučiasi terorizuojamas. Rodo išmindytas braškių lysves, prakąstus ir numestus obuolius. Priduria, kad kai kurie vaikai įsigudrina per jo valdas trumpinti kelią iki namų.
Įdomu tai, kad Aleksandro kaimynas tokios problemos neturi – jį nuo stadiono skiria kone trigubai aukštesnė aikštyno tvora. „Kodėl man tokios nepastatė?“ – klausia senjoras ir ketina skųstis aikštyno iniciatoriams Valerijui Simulik ir Edvardui Žakariui.
Pasiūlome ponui Aleksandrui neskubėti, drauge užsukti į Jovaro progimnaziją ir žodeliu kitu persimesti su vadovybe – gal problema išsispręs.
Jovaro progimnazijos direktorių Arvydą Kukanauzą sutinkame ant laiptų. Išklausęs senolio skundą, jis pastebi, kad visi statybos darbai buvo suderinti su kaimynais, gauti jų parašai – pono Aleksandro taip pat. Tiesa, padėti senoliui A. Kukanauza neatsisako.
„Sutarkime taip: aš pasikalbėsiu su futbolininkais, nes mes jiems leidžiame naudotis stadionu iki pat pusės devynių. Jie nupirks tinklą, mes – metalinius strypus ir kamuolys nebekris. Galvojome, kad į šoną ten niekas nespardo. Bet jeigu tokios bėdos, sutvarkysime. Iki spalio 10 d.“ – pažada direktorius.
Ponas Aleksandras dėkoja, bet irgi duoda pažadą: jeigu problema neišsispręs, dar kartą kreipsis į žurnalistus ir minėtuosius politikus.