Šiau­lie­čiai sa­va­no­riai į Uk­rai­ną vyks­ta grą­žin­ti is­to­ri­nės sko­los

Šiauliai

Pa­sak į Uk­rai­ną ko­vo­ti vyks­tan­čių šiau­lie­čių, juos šau­kia pa­rei­ga. Ke­le­tas Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės kū­rė­jų sa­va­no­rių, ka­riuo­me­nės ve­te­ra­nų vyks­ta į Uk­rai­ną pa­dė­ti bro­liams uk­rai­nie­čiams, tarp ku­rių yra ir 1991 m. Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos gy­nė­jų. (Kęs­tu­čio Svė­rio nuo­tr.)

Monika ŠlekonytėŠaltinis: Etaplius.lt

209337

Į ka­rą Uk­rai­no­je vyks­ta įvai­rių spe­cia­ly­bių sa­va­no­riai iš įvai­rių ša­lių: teik­ti hu­ma­ni­ta­ri­nę, me­di­ci­ni­nę ir ka­ri­nę pa­gal­bą. Ko­vo­ti už kai­my­nų lais­vę ir de­mok­ra­ti­jos ver­ty­bes pa­si­ry­žę už­sie­nio ša­lių sa­va­no­riai bu­ria­si į Tarp­tau­ti­nį le­gio­ną. Tiks­lus lie­tu­vių skai­čius ja­me ne­nu­ro­do­mas, spė­ja­ma, kad yra per 200. Ka­riau­ti į Uk­rai­ną ki­tą pir­ma­die­nį iš­vyks­ta ir sa­va­no­riai iš Šiau­lių.
 

„Turime grąžinti skolą“

Šis savaitgalis – paskutinės pasiruošimo karui dienos, atsisveikinimas su šeima ir draugais. Pirmadienį iš Šiaulių išvyksta grupelė savanorių (saugumo sumetimais asmenybės neatskleidžiamos, – aut. past.). Karinės patirties turintys, dabar jau rezerve vyrai meta darbus, atsisveikina su šeimomis ir važiuoja į karą.

„Mūsų vyrai yra tarnavę „Geležiniame vilke“, jaučia dabar pareigą, kad atėjo laikas, tai metė darbus, aš irgi savo įmonės veiklą sustabdžiau. Jeigu aš ten nuvyksiu, ten ir liksiu“, – ryžtingai nusiteikęs šiaulietis savanoris.

Pasak jo, pareiga kviečia padėti kaimynams, kurie kažkada prieš tris dešimtmečius padėjo ginti mūsų laisvę.

„Mes turime ten draugų iš LR parlamento gynybos: jie ir Kijeve, ir Charkive. Su jais kartu čia gynėme, 2020 m. mes (Lietuva) apdovanojome. Mes kasmet bendraujame. Keletas mūsų Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių, kariuomenės veteranų, kurie dar galime laikyti ginklą, nusprendėme vykti į Ukrainą padėti mūsų broliams ukrainiečiams, tarp kurių yra ir 1991 m. Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos gynėjų, kovoje su okupantu. Juos grįžusius dar ir KGB persekiojo. Dabar mes važiuojame, nes turime grąžinti skolą“, – sako į Ukrainą kariauti vykstantis savanoris.

93003.jpg

Trūksta ekipuotės ir technikos

Kadangi daugelis Ukrainos kelių sugadinti sprogimų, tai savanoriai ieško kelionei ir tenykščiam judėjimui didesnio pravažumo keturiais ratais varomų visureigio klasės mašinų, mikroautobuso.

„Mes negalime nuvykti tuščiomis rankomis. Privalome nuvykti su gyvybiškai jiems reikalingais didelio pravažumo automobiliais ir termovizoriais. Mums reikia ir keturračių, ir mikroautobuso, nes ten jie nieko neturi, kadangi po kelių kautynių nieko iš technikos nelieka. Vyrai ten patys sako išliekantys per stebuklą gyvi, sako: „Gimėm iš naujo“, – technikos poreikį aiškina išvykstantieji.

Šiauliečiai savanoriai jau yra įsigiję 5 džipus: specialiai dėl jų važiavo į turgavietes, ieškojo pas ūkininkus, nes reikia galingų, pravažių. Jie sako, kad reiktų dar vienos mašinos.

Ekipuotės trūkumas irgi išlieka didžiausia problema išvykstantiesiems: reikia turėti visą ekipuotę, pradedant nuo vaistinėlių, turniketų, šiltų rūbų, specialios avalynės, liemenių, baigiant termovizoriais, žiūronais, šalmais, neperšaunamomis liemenėmis.

Daugelį šių priemonių pavyko įsigyti už šiauliečių ukrainiečių paramai asociacijai „Karpatai“ paaukotus pinigus. Pasak Šiaulių NVO konfederacijos (šios narys ir yra asociacija „Karpatai“) prezidentės Vidos Pociuvienės, tam jau išleisti maždaug 7,5 tūkst. Eur.

„Vieni, žinodami, kokiam tikslui perkame, taiko nuolaidas, kiti gi, žinodami, kad neturime kitos išeities, ir norėdami iš to pasipelnyti, dar ir kainas specialiai užkelia. Bet ką padarysi – reikia ir perkame. Bet didžiausia problema išlieka neperšaunamos liemenės, kurių visur ieškome ir niekur neįmanoma gauti“, – sako V. Pociuvienė.

Lietuviai – Ukrainos tarptautiniame legione

„Labai gaila, kad lietuviai važiuoja neorganizuotai. Važiuoja ir jauni, ir vyresni, ir patyrę, ir diletantai, ir grupėmis, ir pavieniai. Gal kada susiorganizuos ir lietuvių legionas su valstybės žinia, kaip latvių ar čekų, nes dabar nesaugu, jei būtų ten sužeisti ar žūtų“, – sako savanoris.

Pagal galiojančius teisės aktus, Lietuvos pilietis, pradėdamas be leidimo tarnauti kitos šalies kariuomenėje, netenka LR pilietybės ir garantijų. Net patekęs į priešo rankas, jis būtų laikomas ne karo belaisviu, o tik beteisiu samdiniu.

Bet šiuo karo Ukrainoje atveju Vidaus reikalų ministerija yra paskelbusi išskirtinę tvarką, kad vykstantiesiems tarnauti Ukrainos tarptautiniame legione Lietuvos institucijų leidimo nereikia. Bet jiems patariama kreiptis į Ukrainos ambasadą Lietuvoje ir užpildyti savanorio anketą. Tuomet šis statusas juos Ukrainoje saugos nuo nesusipratimų, kad vietinių nebūtų palaikyti šnipais ar diversantais.

Nepatvirtintais duomenimis, karinę patirtį turinčių savanorių Ukrainoje jau yra daugiau nei du šimtai. Dalis jų nuvažiavę pasisiūlė būti instruktoriais (tai svarbu dėl gaunamos vakarietiškos ginkluotės, kuri Ukrainos kariams svetima). Didesnė dalis ruošiasi užimti vietas teritorinės apsaugos padaliniuose, kurių pirmajame rate – jauni jau apmokyti vietiniai, antrajame – kariai iki 60 metų, trečiajame – užsieniečių rezervas, kurį vietiniai instruktuoja.

„Niekas juk neleidžia iškart į mūšį, net ir kiečiausiems reikia apšilti kojas. Kiek žinau, teritorinėje gynyboje yra pirmas, antras, trečias ratas. Yra 20 tūkstančių vyrų, vaikštančių tik su ginklu, jie neturi liemenių, šalmų“, – sako išvykstantis savanoris, ketinantis vykti tiesiai pas draugus į karo frontą.

Ukrainos tarptautiniame legione jau yra daugiau nei 20 tūkstančių savanorių iš 52 šalių.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt