PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Sveikata2018 m. Balandžio 24 d. 10:52

Šiauliečiai raginami dažniau mėgautis tyla ir vengti triukšmo

Šiauliai

pixabay.com nuotr.

Reporteris ViktorijaŠaltinis: Etaplius.lt


35578

Minėdami Tarptautinę triukšmo suvokimo dieną (skelbiama paskutinį balandžio trečiadienį), Šiaulių miesto visuomenės sveikatos biuro specialistai tradiciškai kviečia dalyvauti akcijoje „Saugokis triukšmo, paklausyk tylos“.

Kad mūsų gyvenime triukšmo yra gerokai per daug, suprantame tik išvykę į ramų užmiestį. O jeigu tenka tokioje aplinkoje ir naktį praleisti, tai dažnas sunkiai užmiega, mat pripratę prie miestui įprasto automobilių gausmo, gamyklinio triukšmo ar iš kaimynystės sklindančios trankios muzikos, tų garsų ir pasigendame. Tačiau medikai ragina netoleruoti triukšmo savo aplinkoje ir dėti visas pastangas, kad patirtume jo kuo mažiau. Mat nuolatinis, kad ir nedidelis triukšmas turi žalojantį poveikį mūsų sveikatai.

Triukšmo poveikis žmogaus organizmui suskirstomas į tiesioginį ir netiesioginį. Visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus specialistė Asta Ivoškienė išskiria tiesioginio poveikio pasekmes: akustinę traumą, klausos nuovargį, dėl triukšmo įtakos išsivysčiusį kurtumą. „Netiesioginis triukšmo poveikis daro neigiamą įtaką centrinei nervų sistemai, kraujotakos sistemai, virškinimo sistemai, endokrininei sistemai, kaulų-raumenų sistemai,“ - teigia specialistė.

Akustinę traumą sukelia labai didelio stiprumo (130 decibelų ir daugiau) trumpalaikis triukšmo poveikis, pvz., artimas šūvis, sprogimas, reaktyvinio lėktuvo garsas. Akustinės traumos metu žmogus staigiai apkursta, smarkiai skauda ausyse, svaigsta galva, dažnai praranda sąmonę. Klausos nuovargis – tai laikinas klausos jautrumo sumažėjimas, kuris išsivysto ilgesnį laiką (kelias valandas ar dienas) veikiant intensyviam triukšmui. Perėjus į tylesnę aplinką, klausos nuovargis praeina ir klausos funkcija atsistato. Jei klausos nuovargis kartojasi, tai klausa palaipsniui silpnėja ir vystosi įvairaus laipsnio kurtumas. Dėl triukšmo įtakos išsivysčiusio kurtumo blogiau girdimi aukštų dažnių (virš 4000 Hz) garsai, todėl žmogus to nejaučia (neblogai girdi kalbą, radiją, televiziją, nes jų garsas yra žemo ir vidutinio dažnio (200–4000 Hz)). Nuolatos būnant triukšmingoje aplinkoje, liga progresuoja, žmogus pradeda negirdėti ne tik aukštų, bet ir vidutinių bei žemų dažnių garsų, išsivysto klausos pažeidimas, dalinis arba visiškas kurtumas.

Specialistė pabrėžia, kad netiesioginio triukšmo poveikis sveikatai priklauso nuo jo intensyvumo ir poveikio trukmės. Triukšmo poveikis organizmui pasireiškia kaip ilgai veikiantis lėtinis stresorius ir veikdamas per centrinę nervų sistemą sukelia įvairius organizmo sutrikimus bei skatina vystytis tokias ligas, kaip: hipertoninę ir išeminę širdies ligą, aterosklerozę, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos lėtinius uždegimus, opaliges, neurozes, endokrininės sistemos sutrikimus, kaulų-raumenų sistemos pakitimus. Palyginus nestiprus apie 60 dB triukšmas jau gali sukelti galvos skausmus, svaigimą, spengimą ausyse, žmogaus kraujotakos sistema apkraunama gerokai daugiau, nei normaliomis sąlygomis. Moksliniai tyrimai rodo, kad ir apie 42 dB triukšmo lygis jau gali sukelti miego sutrikimus, o ilgainiui sukelti ir nemigą. Triukšmo patologijos laipsnis visų pirma priklauso nuo jo intensyvumo ir poveikio trukmės. Triukšmo įtakoje 10-25 proc. sumažėja fizinis ir protinis darbingumas, pablogėja žmogaus klausos ir regos sensomotorinių reakcijų greitis, vibracinis jautrumas, judesių koordinacija, didėja gamybinių traumų rizika.

Triukšmo problemai mieste vertinti yra reguliariai atliekamas aplinkos monotoringas. Remiantis Šiaulių municipalinės aplinkos tyrimų laboratorijos Šiaulių miesto triukšmo kartografavimo 2017 m. ataskaita, Pagrindinėse Šiaulių miesto gatvėse vidutinis metinis paros eismo intensyvumas

2015 - 2017 m. laikotarpiu stipriai išaugo (daugiau nei tris kartus). Didžiausias eismo intensyvumas Tilžės g. atkarpoje tarp Aukštabalio g. ir Rasos g., Žemaitės g. atkarpoje tarp Vytauto g. ir Klevų g., Pramonės g. atkarpoje tarp Metalistų g. ir Išradėjų g. ir Architektų g. atkarpoje tarp J. Jablonskio g. ir Nemuno g. 4. Autotransporto eismo intensyvumas dienos metu (nuo 7 val. iki 19 val.) sudaro apie 80 proc. vakaro metu (nuo 19 val. iki 22 val. ) apie 9 proc., nakties metu (nuo 22 val. iki 7 val.) apie 7 proc. suminio paros eismo intensyvumo.

Kelių transporto triukšmo kartografavimo duomenimis, dienos, vakaro ir nakties triukšmo, viršijančio ribinį dydį, veikiamuose pastatuose apie ketvirtį visų miesto gyventojų. Nakties triukšmo, viršijančio ribinį dydį, veikiamuose pastatuose gyvena trečdalis visų miesto gyventojų. Didžiausi kelių transporto triukšmo viršijimai gauti Tilžės g., Aušros alėjos, Dubijos g., J.Basanavičiaus g., Žemaitės g. ir Vilniaus g. gyvenamųjų namų aplinkoje.

Iš švietimo ir ugdymo įstaigų, didžiausias kelių transporto triukšmo lygis gautas „Santarvės“ gimnazijos, Juliaus Janonio gimnazijos, Simono Daukanto gimnazijos, Jovaro progimnazijos, Vinco Kudirkos progimnazijos ir Šiaulių sanatorinės mokyklos pastatų aplinkoje. Iš sveikatos priežiūros ir gydymo įstaigų, kelių transporto triukšmas viršija ribinį dydį VšĮ Šiaulių centro poliklinikos, VšĮ Šiaulių reabilitacijos centro, VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės pastatų aplinkoje. Iš lopšelių-darželių, didžiausias kelių transporto triukšmo lygis gautas lopšelių-darželių „Kregždutė“, „Salduvė“, „Pasaka“, „Ežerėlis“ pastatų aplinkoje.

Remiantis AB „Lietuvos geležinkeliai“ Geležinkelių infrastruktūros direkcijos pateiktais duomenimis, lyginant su 2012 m. duomenimis, bendras per Šiaulių miestą pravažiuojančių traukinių skaičius sumažėjo penktadaliu.

Nors Šiaulių miesto visuomenės sveikatos biuras retsykiais gauna gyventojų nusiskundimų traukinių keliamu triukšmu, geležinkelio triukšmo kartografavimo duomenimis, dienos, vakaro ir nakties triukšmo, viršijančio ribinį dydį, veikiamuose pastatuose gyvena vos 0,06 proc. visų miesto gyventojų. Nakties triukšmo, viršijančio ribinį dydį, veikiamuose pastatuose gyvena 0,13 proc. visų miesto gyventojų. Į geležinkelio triukšmo rodiklių Ldvn ir Lnakties reikšmių, viršijančių ribinius dydžius (65 ir 55 dBA), zonas patenka arčiausiai geležinkelio bėgių esantys Žaliūkių g., Dubijos g., Paitaičių g., Margių g., Vilniaus g., Preilos g., Ragainės g., Kauno g. ir Geležinkelio g. gyvenamieji namai, kurių atstumas iki geležinkelio bėgių mažesnis už 100 metrų.

Džiugina tai, kad lopšelių-darželių, švietimo ir ugdymo įstaigų, mokyklų, sveikatos priežiūros ir gydymo įstaigų, patenkančių į geležinkelio paros ir nakties triukšmo ribinių dydžių viršijimo zonas mieste nėra. Didžiausias geležinkelio triukšmas gautas arčiausiai geležinkelio bėgių esančių Medelyno progimnazijos, Ragainės progimnazijos, Šiaulių valstybinės kolegijos Sveikatos priežiūros fakulteto, lopšelio-darželio „Žilvitis“ ir Respublikinės Šiaulių ligoninės Onkologijos klinikos pastatų aplinkoje.

Žmonių nepasitenkinimą kelia ir lėktuvų keliamas triukšmas. Aviacijos bazės skrydžių saugos skyrius duomenimis, daugiausia skrydžių (92 proc.) atliekama darbo dienomis, Skrydžiai nakties metu ribojami ir vykdomi tik išskirtiniais atvejais, vykdant oro policijos misiją ar kitais būtinais atvejais.

Šiaulių oro uosto triukšmo kartografavimo 2017 m. duomenimis, į oro uosto vidutinio metų paros Ldvn ir nakties Lnakties triukšmo rodiklių, viršijančių ribinius dydžius (65 ir 55 dBA), zoną gyvenamieji namai nepatenka. Didžiausias vidutinis metų oro uosto triukšmo lygis gautas ties arčiausiai oro uosto teritorijos esančių gyvenamųjų namų fasadais, tai Terminalo g., Aerouosto g., Radviliškio g. , Margių g., Felikso Vaitkaus g. ir Bačiūnų g. gyvenamieji namai.

Lopšelių-darželių, mokyklų, sveikatos priežiūros ir gydymo įstaigų, veikiamų oro uosto triukšmo, viršijančio vidutines metų paros Ldvn ir nakties Lnakties triukšmo rodiklių ribines vertes, mieste nėra. Didžiausias oro uosto triukšmo lygis gautas ties arčiausiai oro uosto teritorijos esančių lopšelio - darželio ,,Auksinis raktelis“ ir Zoknių progimnazijos pastatų fasadais.

Pramoninės veiklos triukšmo kartografavimo duomenimis, dienos, vakaro ir nakties triukšmo lygis Ldvn ties arčiausiai esančių gyvenamųjų namų fasadais neviršija ribinio dydžio (55 dBA) ir kinta nuo 48 iki 52 dBA. Pramoninės veiklos nakties triukšmo lygis Lnakties gyvenamųjų namų aplinkoje neviršija ribinio dydžio (45 dBA) ir kinta nuo 34 iki 42 dBA.

Lopšelių-darželių, mokyklų, sveikatos priežiūros ir gydymo įstaigų, veikiamų pramoninio triukšmo, viršijančio vidutines metų dienos, vakaro ir nakties Ldvn ir nakties Lnakties triukšmo rodiklių ribines vertes, mieste nėra. Didžiausias pramoninės veiklos triukšmo lygis gautas VšĮ Šiaulių reabilitacijos centras (Pramonės g. 15a) pastato aplinkoje.

Šios tyrimų išvados rodo, kad grėsmingiausias triukšmo šaltinis mieste vis dėlto yra automobilių eismas. Visuomenės sveikatos specialistai pataria gyventojams asmeniškai rūpintis triukšmo mažinimo priemonėmis artimiausioje savo aplinkoje. Kol visi šeimos nariai vairuos po automobilį, užuot rinkęsi visuomeninį transportą, dviračius ar vaikščioję pėsčiomis, tol triukšmo ir oro taršos mieste nemažės.

Asta Ivoškienė vardija ir kitas triukšmo mažinimo priemones: „Venkite naudoti ausinukus, nes didelis garso lygis sklindantis tiesiogiai į ausis viršija saugumo reikalavimus (garso lygis - 80 dB ir daugiau). Jei mėgstate garsiai klausytis muzikos, užsidarykite kambario duris, kad netrukdytumėte kitiems namiškiams, ir langus - kad garsas nesklistų į lauką. Geriausia apsauga nuo gatvės triukšmo – hermetiški langai. Namų aplinką apželdinkite medžiais ir krūmais, jie apsaugo nuo gatvės triukšmo ir dulkių. Dirbdami triukšmingoje aplinkoje, naudokite ausų apsaugas (ausų kištukus ar apsaugines ausines). Na o Tarptautinę triukšmo suvokimo dieną (balandžio 25-ąją) įmonėse, įstaigose, organizacijose bei namuose paskelbkite tylos pertrauką. Bent 5-ioms minutėms išjunkite visus nebūtinus garsą skleidžiančius prietaisus, mobiliuosius telefonus ir pasimėgaukite tyla. „Gal tai taps gražia kasdiene tradicija? – svarsto visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Asta Ivoškienė ir primena, kad išmokę vertinti tylą, tausojame savo sveikatą.

Parengė Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus specialistė Asta Ivoškienė