Šiau­lie­čiai ku­ria pirmąjį pa­sau­ly­je CO­VID-19 ro­botą

Šiauliai

„Nord Robotics“ direktorius Andrius Grudžinskas (pirmas dešinėje) ir šio projekto vadovas dr. Remigijus Laurutis (pirmas kairėje) įsitikinę, kad tokios mobilios laboratorijos ateityje stovės visur: oro uostuose, prekybos centruose, įvairiose organizacijose bei įmonėse. (UAB „Nord Robotics“ nuotr.)

Monika ŠlekonytėŠaltinis: Etaplius.lt

165557

Ar galė­tumė­te pa­gal­vo­ti, kad pa­si­tik­rin­ti dėl ko­ro­na­vi­ru­so atei­ty­je bus taip pat pa­pras­ta, kaip pa­si­da­ry­ti nuo­trauką fo­tobū­delė­je? Skir­tu­mas tik tas, kad jo­je ap­si­tar­nau­ja­me pa­tys, o štai mo­bi­lio­je la­bo­ra­to­ri­jo­je, ku­rią šiuo me­tu ku­ria Šiau­liuo­se vei­kian­ti UAB „Nord Ro­bo­tics“, mus ap­tar­naus ro­bo­tas.

Ir oro uostuose, ir prekybos centruose

Skamba fantastiškai, tačiau „Nord Robotics“ direktorius Andrius Grudžinskas ir šio projekto vadovas dr. Remigijus Laurutis įsitikinę, kad tokios mobilios laboratorijos ateityje stovės visur: oro uostuose, prekybos centruose, įvairiose organizacijose bei įmonėse. Nedidelei fotobūdelę primenančiai laboratorijai jiedu turi kodinį pavadinimą: medicinomatas.

Šiauliečių sumanymas jau gavo Europos Sąjungos pritarimą ir finansavimą – daugiau nei pusę milijono eurų. A. Grudžinskas skaičiuoja, kad būtent tiek atsieis pradinis medicinomato kūrimo etapas, mat gali tekti pagaminti ir kelis, ir keliasdešimt prototipų, kol bus gautas norimas rezultatas. „Vasarą manome turėti išbaigtą prototipą, o metų pabaigoje – veikiantį įrenginį“, – kolegai antrina R. Laurutis.

Darbai tik prasidėję – šiuo metu vyksta gaminio koncepcijos išgryninimas, taip pat bendraminčių, bendradarbių, investuotojų paieška.

Pirmieji pasaulyje

Pasak A. Grudžinsko, jo vadovaujamas kolektyvas – tikri robotikos fanai. Nuolatos besidomint naujausiomis technologijomis ir apie jas diskutuojant, gimsta idėjos. „Taip gimė ir ši. Manau, panašių idėjų buvo kilę ir kitiems, bet mes pirmieji pasiryžome jas įgyvendinti. Apie tai, kad pasaulyje būtų kuriama kas nors panašaus, kol kas negirdėjome“, – sako jis.

Medicinomato atsiradimą paskatino šalyje susiklosčiusios aplinkybės. Įmonė nuo pirmojo karantino pradžios bendravo su medikais, siūlydama savo pagalbą. Iš pradžių buvo galvojama apie specialaus skafandro kūrimą, skirtą koronavirusu užsikrėtusių pacientų saugiam judėjimui užtikrinti – tokie skafandrai naudojami Izraelyje, Švedijoje. Vis tik užsakymo šiai apsaugos priemonei „Nord Robotics“ nesulaukė.

Antrojo karantino metu situacija paaštrėjo.
R. Laurutis pasakoja, kad ne kartą teko girdėti apie gyvoje eilėje prie karščiavimo klinikų stovinčius žmones, žmogiškųjų išteklių trūkumą testavimo laboratorijose, didėjantį specialistų nuovargį ir augantį visuomenės susierzinimą.

„Supratome, kad objektyvus ir operatyvus testavimas yra viena sudėtingiausių pandemijos suvaldymo dalių. Pradėjome kalbėtis su medikais ir laboratorijomis, klausėme, ar būtų aktuali testo atlikimo paslauga be specialisto pagalbos. T. y. mobili laboratorija, kurioje žmogų aptarnautų robotas. Sulaukėme labai pozityvių vertinimų“, – pasakoja  R. Laurutis.

Į medicinomatą – it pas gydytoją

Lietuvoje koronaviruso testai atliekami imant mėginį iš nosiaryklės. Tiesa, daugelyje šalių imamas seilių mėginys – pasak specialistų, šis tyrimo būdas yra beveik toks pat patikimas.

Žmogaus seilės būtų tiriamos ir medicinomate. Jo kūrėjai aiškina, kad čia besidarbuojantis robotas aptarnautų į kabiną užėjusį pacientą: paduotų mėgintuvėlį, ekrane parodytų, kaip atlikti testą, paimtų iš žmogaus mėginį ir, jam išėjus, dezinfekuotų kabiną. Tyrimo atsakymą robotas pateiktų maždaug per pusvalandį. Kuriant medicinomatą, planuojama naudoti FANUC robotą, kuris šiuo metu kaip tik keliauja į Lietuvą.

„Nord Robotics“ planuoja, kad medicinomate bus galima atlikti ir kitus tyrimus. Pavyzdžiui, nustatyti cukraus kiekį kraujyje, pasimatuoti temperatūrą, spaudimą ir t. t. Manoma, kad tokios mobilios laboratorijos sutaupys nemažai laiko medikams.

Inovatyvi, tačiau nedidelė šiauliečių kompanija konkurencijos nebijo – neatmeta galimybės, kad panašias idėjas gali realizuoti ir kitos įmonės. „Mūsų tikslas nėra visą pasaulį apstatyti tokiais įrenginiais. Žiūrime į tai kaip į startuolišką projektą, kurį galbūt pastebės kuris nors gigantas ir įsigis kaip perspektyvią technologiją“, – sako R. Laurutis.

crx.jpg

spaudos-fondas-naujas-61-intern-32.jpg

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt