Šiauliečiai gamina „išgyvenimo žvakes“ šąlantiems ukrainiečiams

Šiauliečiai gamina „išgyvenimo žvakes“ šąlantiems ukrainiečiams
Šiauliai
Uk­rai­nie­čių in­teg­ra­ci­jos cent­ro „Mal­va“ nuo­tr.
Asta Šiukšterienė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Savaitraštis „Etaplius“

Šiauliečiai pagamino kelis šimtus apkasų žvakių Ukrainos kariams. Ir gamins dar kelis tūkstančius. Nors žvakių gamyba užsiima keletas miestų ir net šalių, atšalus orams ir okupantams nesiliaujant atakuoti šalies energetinių tinklų, žvakių poreikis tik didės.

„Išgyvenimo žvakės“

Sena tuščia skardinė, privyniota korėto kartono juostelių ir užlieta vašku arba parafinu, šiuo metu yra vienas reikalingiausių daiktų Ukrainoje. Kadangi žvakė pagaminta taip, kad dega ne tik knatas, bet visas kartonas, yra daug kaitresnė. Todėl ji apkasuose kariams atstoja ir šildytuvą, ir viryklę, ant kurios galima išsivirti arbatos ar net kiaušinį, taip pat ir džiovintuvą šlapioms kojinėms išsidžiovinti. Tokios savanorių pagamintos savadarbės žvakės ukrainiečių vadinamos „išgyvenimo žvakėmis“ ir praverčia be šildymo ir elektros likusiuose namuose.

Tokias žvakes šią savaitę gamino ir šiauliečiai, ir kitų miestų gyventojai, taip pat ir savanoriai kaimyninėse šalyse: Latvijoje, Lietuvoje ir pačioje Ukrainoje. Reikia daug rankų darbo, priemonių ir laiko.

„Maždaug 15–20 savanorių per pusdienį pagaminome apie 200 žvakių, dar apie 200 prisukome kartono juostelių ir paruošėme liejimui kitam kartui. Vaškas iš karto neužsipila gerai, reikia pilti po truputį, palaukti, kol jis nubėga ir susigeria, tada vėl užpilti ant viršaus. Todėl dar liko ir dalis, kurias reikės papildyti“, – pasakoja Ukrainos humanitarinio centro savanorė šiaulietė Giedrė Gudonytė.

Šios žvakės jau išvežtos į Ukrainą ir bus perduotos kariams, šąlantiems apkasuose. O paskui bus gaminama vėl ir vėl.

„Tai vienas pagrindinių šildymosi šaltinių apkasuose ir jų reikės iki pat pavasario ir net pavasarį, kol bus šalta. Žvakių reikia daug. Mažesnė žvakė dega apie 2 val., didesnė 4–5 val. Nuvežę jas į Ukrainą, dalį atiduodame tiesiai į dalinius, dalį perduodame vietiniams savanoriams, jie atiduoda kariams, kurie jas nešasi į apkasus kišenėje ar kuprinėje“, – apie didžiulį žvakių poreikį aiškina G. Gudonytė.

 

Tinka ne viskas

Ukrainiečius mūsų savanorių žvakės jau pasiekė ir jie su dėkingumu jomis naudojasi šildymui ir maistui. Tačiau pastebėjo, kad tam tinka ne visos skardinės, kai kada jas nepatogu nešiotis ar jos išdega neefektyviai, o kai kurios gali būti net pavojingos. Todėl dalijasi praktiniais patarimais, kad savanorių triūsas nenueitų veltui.

Idealu, kai skardinių aukštis yra 5–7 cm, o jų skersmuo irgi maždaug tokio pat pločio. Aukštesnes skardines būtina nupjauti iki reikiamo aukščio ir aštrų kraštą pašlifuoti švitriniu popieriumi.

Kartonas turi būti porėtas ir susuktas ne per standžiai. Kartono juostos aukštis turi būti puse centimetro žemiau skardinės krašto.

Tinkamiausios skardinės yra iš kietesnio metalo, ypač nuo mėsos, žuvies, daržovių konservų bei gyvūnų maisto.

Tokie reikalavimai – joks ne išsigalvojimas ir ne išrankumas. Pirma, žvakės turi būti lengvai transportuojamos, t. y. turi tilpti kareiviui į kišenę arba neužimti daug vietos kuprinėje.

Antra, aukštoje skardinėje ištirpęs vaškas ar parafinas subėga į dugną ir nebeišdega visas iki galo. Todėl taip neefektyviai švaistomos žaliavos, kurių būtų užtekę keletui mažesnių žvakių.

Trečia, plonos skardos talpos nuo alaus, limonado ar kitų gėrimų netinka todėl, kad įkaitusios pradeda liepsnoti kartu su visa žvake. Tai labai nesaugu ir gali net tapti gaisro šaltiniu.

 

Reikia ne tik žvakių

Šiauliečiai savanoriai šią savaitę rinkosi privačiose verslo įmonės patalpose, skautai ir šauliai – Šiaulių „Juventos“ progimnazijoje. Jie planuoja susitikti ir vėl tęsti šį darbą. Juolab kad dar liko ir priemonių (vaško, parafino bei kartono), didesnė problema – pakankamas kiekis tinkamų skardinių.

„Gavome labai daug parafino, keletą kilogramų paramos dėžėmis. Ir pavieniai žmonės atnešė žvakigalių, senų išdegusių žvakių. Ir vaško gavome, mums tinka net ir nevalytas. Mes viską sunaudojame“, – sako savanorė.

Anot savanorių, žvakės yra vienas lengviausių, tačiau drauge ir reikalingiausių būdų, kaip padėti prieš okupantus kovojantiems ukrainiečiams. Tačiau šiauliečiai dabar dar tikslinasi, kaip iš popieriaus ir skysčių pagaminti krosneles, tai neatmeta galimybės, kad Ukrainos frontui ruoš dar ir tai.

Šąlantiems ukrainiečiams reikalingos ne tik žvakės, bet ir kitokios priemonės, kurios šildo: generatoriai, specialūs termorūbai, šiltos kojinės, pirmosios pagalbos antklodės iš folijos, rankų ir pėdų šildymosi pagalvėlės, miegmaišiai.

Ukrainos frontui ir gyventojams reikalingus daiktus, priemones žvakėms (vašką, parafiną, skardines) žmonės neša į paramos surinkimo punktus, atskiruose miestuose yra tam pastatyti net specialūs konteineriai. Deja, Šiauliuose tokios organizuotos vietos nėra. Tad priemones savo patalpose renka ukrainiečių integracijos centras „Malva“, taip pat ir Šiaulių rajone gyventojai raginami atnešti jas į Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią arba į Daugėlių pagrindinę mokyklą.

 

Artėja šalčiausias, sunkus metas

Skelbiama, kad, Rusijos agresijai nusitaikius į miestus ir energetinę infrastruktūrą, be elektros, o kartu ir šildymo bei vandens, yra likę 10 milijonų ukrainiečių, žūsta žmonės. Okupantai nepaiso tarptautinių raginimų ir įspėjimų, jų smūgių bei energetinio teroro nestabdo nei pripažinimas šalimi teroriste.

Artėja šalčiausias, sunkus laikas. Pasak kariaujančiųjų ir jiems padedančiųjų, baisiausia, kad visuomenė jau priprato prie šio karo. Tuo metu pagalbos poreikis ne mažėja, o didėja.

„Karas dar nepasibaigė. Jei žmogus vieną kartą pavasarį parėmė, tai to neužtenka. Čia reikia nuolat remti, nes tie resursai labai greitai ten išeina į orą, t. y. yra sunaudojami, ir tos pagalbos visada reikia ir reikia. Svarbu nebūti abejingiems ir padėti kuo greičiau Ukrainai laimėti tą karą, nes ten labai dideli žmogiškieji nuostoliai“, – su dideliu rūpesčiu kalba savanorė G. Gudonytė.