PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Kultūra2024 m. Gegužės 10 d. 08:57

Šiauliams ir visai Lietuvai – išskirtinė „Laiptų galerijos“ dovana

Šiauliai

Da­riaus An­če­re­vi­čiaus nuo­tr.

Julita GaldikienėŠaltinis: Etaplius.LT


300602

Profesionaliojo meno mylėtojai, dailininkai, muzikai, ištikimiausi lankytojai, bičiuliai bei partneriai balandžio 19-ąją sveikino „Laiptų galeriją“ su 32-uoju gimtadieniu.

Visgi ir pati „Laiptų galerija“ savo svečiams įteikė visą puokštę įvairiausių emocijų ir dovanų. Lankytojų širdis virpino koncertas „Amžinai Tavo. Amžinai mano. Amžinai mūsų“, kurio metu skambėjo vienas įspūdingiausių L. van Bethoveno šedevrų – Styginių kvartetas op. 130. Ypatingą atmosferą kūrė ir tarp kvarteto dalių žinomo aktoriaus Andriaus Bialobžeskio skaitomas Heiligenštato testamentas (L. van Bethoveno 1802 m. laiškas broliams Karlui ir Johanui) bei paslaptingasis „Laiškas nemirtingai mylimajai“.

O štai trečioji dovana skirta ne tik „Laiptų galerijos“ lankytojams, bet ir visam Šiaulių miestui ar net visai Lietuvai. Šiauliečiai bei miesto svečiai iki pat gegužės 12 dienos, apsilankę tapybos darbų parodoje „XX a. lietuviškas koloritas“, turi galimybę savo akimis išvysti retus Lietuvos dailės kolekcininkų saugomus meno kūrinius.

Aplankyti parodą iš tiesų verta, mat kai kurie paveikslai pirmą kartą eksponuojami ne tik Šiauliuose, bet ir apskritai Lietuvoje. „Laiptų galerijoje“ galima pasigrožėti lietuvių tapybos korifėjų: A. Gudaičio, A. Galdiko, V. Vizgirdos, J. Švažo, K. Varnelio, V. Kasiulio, A. Martinaičio, A. Petrulio, A. Švėgždos, A. Skačkausko, K. Dereškevičiaus – bei kitų autorių kūriniais. Juos „Laiptų galerijoje“ eksponuojamai parodai iš savo asmeninių kolekcijų sutiko paskolinti žinomi mūsų šalies kolekcininkai: R. ir A. Zabuliai, V. ir D. Jurgaičiai, J. ir E. Rimšeliai, J. ir A. Jankauskai, K. Bimba, E. Jakubauskas, S. Matuzas, V. Gaurelis.

Dar parodos atidarymo metu dailės kritikas ir rašytojas dr. Vidas Poškus sakė: „Lietuvių tapytojai ir menininkai sugeba pagauti laiką. Jie sugeba jį fiksuoti, jie sugeba už skverno pagauti tą greitai besisukantį pavasarį ir gyvenimą. Ir tai pagauna dėl kolorito. Tą mes matome ir šioje parodoje. Tai vienas būdas sustabdyti laiką yra menas, kūryba. Antras būdas sustabdyti laiko tėkmę yra meno rinkinių kolekcionavimas. Tad esu be galo dėkingas kolekcininkams, kurie nepasididžiavo ir savo kūrinius skolino šiai parodai.“

Dr. Vidas Poškus pajuokavo, kad dėl šios parodos „Laiptų galerija“ yra tapusi nedideliu, tačiau labai giliu Nacionalinės dailės galerijos filialu: „O jeigu dar tiksliau, Nacionalinę dailės galeriją būtų galima įvardyti kaip „Laiptų galerijos“ filialą, nes tai, ką čia mes matome, yra iš tiesų XX a. lietuvių tapybos klasika. Be abejo, trūksta tik vieno autoriaus – M. K. Čiurlionio, kuris, kaip žinome, praktiškai yra ne visai ir kolekcionuojamas.“

Parodos pavadinimas – „XX a. lietuviškas koloritas“ – labai taikliai atspindi to laikmečio tapybos esmę. Kertinis jos pamatas ir yra plataus spektro koloritas. Žinoma, čia didžiausias dėmesys krypsta į dvi pagrindines lietuviško kolorito spalvas – žalią ir geltoną. Vaiskios žalios spalvos lietuvių tapyboje yra pakankamai daug. Nors neretai ji atrodo gana melancholiška, iš tiesų ši spalva simbolizuoja viltį ir prisikėlimą. Papildžius ją gelsvais potėpiais, kūriniai įgauna dar gilesnę prasmę.

„XX a. lietuviškas koloritas“ atskleidžia pagrindines ano laikmečio tapybos chrestomatines tiesas. Ši paroda – tarsi savotiškas XX a. lietuviškos tapybos vadovėlis, kurį norisi „skaityti“, tyrinėti, galbūt net ieškoti potėpių netobulumų, kurie taip pat suteikia savotiško žavesio. Kartu su šia paroda ir pati „Laiptų galerija“ atskleidžia tikrąjį savo veidą – pagarbą profesionaliajam menui bei galimybę prie jo prisiliesti kiekvienam čia atėjusiam.

Nors parodą galima aplankyti kone kiekvieną dieną, lankytojai „Laiptų galerijoje“ ypač laukiami gegužės 12 dieną. Tądien 13 val. čia vyks paskaita-diskusija, kurią moderuos menotyrininkė Kotryna Žukauskaitė. Prie paskaitos-diskusijos ketina prisijungti ir didžioji dalis kolekcininkų. Jie pasirengę mielai atsakyti į visus klausimus apie savo asmenines patirtis, kolekcionuojant meno kūrinius.

Iškart po renginio reti paveikslai ir vėl nuguls privačiose kolekcijose ir tik nuo pačių kolekcininkų valios priklausys, ar jais bus norima ir vėl pasidalinti su plačiąja visuomene.


Foto galerija:

Da­riaus An­če­re­vi­čiaus nuo­tr.
Da­riaus An­če­re­vi­čiaus nuo­tr.
Da­riaus An­če­re­vi­čiaus nuo­tr.
Da­riaus An­če­re­vi­čiaus nuo­tr.
Da­riaus An­če­re­vi­čiaus nuo­tr.
Da­riaus An­če­re­vi­čiaus nuo­tr.
Da­riaus An­če­re­vi­čiaus nuo­tr.