Šiauliai traukiasi – gali nebetekti didmiesčio statuso, mažėja ir gimstamumas

Šiauliai

Šiaulių miesto savivaldybė. Audrionio Rutkausko nuotr.

Reporteris MindaugasŠaltinis: Etaplius.lt

204018

Statistikos departamento išankstiniai duomenys atskleidžia, kad Šiaulių miestas traukiasi. Nuo 2015-ųjų gimsta vis mažiau vaikų, taip pat išankstiniai duomenys rodo, kad šių metų pradžioje čia gyvenančių – mažiau nei 100 tūkst. Nuo šio rodiklio priklauso daug finansinių aspektų. Bet taip pat svarbus ir prestižas – didmiesčio statusas.

Gyventojų mažėja

Remiantis Statistikos departamento išankstiniais duomenimis, kasmet gimusiųjų Šiaulių mieste mažėja. Mažiau nei tūkstantis gimusiųjų buvo 2006 m. (967), po to kasmet laikėsi daugiau nei 1 tūkst., pikas pasiektas 2015 m. (1186).

Po to stabiliai ėmė mažėti, 2018 m. fiksuota 999 gimusieji. Praėjusių metų išankstiniai duomenys rodo, kad gimusiųjų Šiaulių mieste – tik 815.

Aktualūs ir nuolatinių gyventojų duomenys. Didmiesčiu miestas gali vadintis, kai gyventojų yra daugiau nei 100 tūkst. Šiauliai jau daugiau nei dešimt metų laikosi prie menkos ribos.

2018 m. metų pradžioje nuolatinių gyventojų buvo 100 575, po metų – 100 131, 2020 m. pradžioje – 101 511, po metų kiek pakilo ir gyventojų buvo registruota 101 884.

Tačiau šių metų pradžios išankstiniai Statistikos departamento duomenys rodo, kad nuolatinių gyventojų Šiauliuose buvo jau mažiau nei 100 tūkst. – 99 462.

Įtaka savivaldai, biudžetui

Finansų ministerijos Komunikacijos skyriaus atstovė Daiva Baužienė portalui „Etaplius“ teigė, kad nuo gyventojų skaičiaus savivaldybėje priklauso tam tikri veiksniai, darantys įtaką įvairiems sprendimams priimti ir veiklai. 

Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas numato savivaldybių tarybų narių skaičius. Dabar Šiaulių miesto taryboje kartu su meru yra 31 narys. Jeigu gyventojų sumažėtų, tarybos narių mažėtų iki 27.

Sumažėjimas atsilieptų ir savivaldybės darbuotojų, dirbančių valstybės tarnautojais, mero, jo pavaduotojų pareiginėms algoms. Šių darbuotojų algų koeficientai apskaičiuojami pagal tam tikrus kriterijus, kuriuose naudojamas ir gyventojų skaičius.

Taip pat prognozuojant savivaldybės biudžetui pajamas iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM), yra naudojami rodikliai, tarp kurių yra gyventojų skaičius, taip pat pensinio amžiaus gyventojų bei vaikų nuo 0 iki 17 metų skaičiai. Tad savivaldybės biudžetui įtakos turi ir mažėjantis gimstamumas bei senėjanti visuomenė.

„Atkreipiame dėmesį, kad visais atvejais gyventojų skaičius bei pensinio amžiaus gyventojų ir vaikų skaičiai nustatomi pagal einamųjų biudžetinių metų sausio 1 dienos gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų ir neturinčių gyvenamosios vietos asmenų apskaitos duomenis, paskelbtus Lietuvos Respublikos gyventojų registro tvarkytojo interneto svetainėje“, – atkreipė dėmesį Finansų ministerija.

Skaičių nesureikšmina

Tuo tarpu Šiaulių miesto savivaldybės atstovai nėra linkę sureikšminti skaičių. Kaip portalui „Etaplius“ komentavo Savivaldybės viešųjų ryšių koordinatorius Vitalis Lebedis, remiantis praėjusių metų surašymo duomenimis, Šiaulių mieste yra 100 653 gyventojai.

Sistemoje šių metų sausio 22 d. deklaravusių buvo dar daugiau – 109 981 gyventojai.

„Mes jų metodikos nelabai esame perpratę, matome tik savo aiškius ir konkrečius deklaravimo duomenis“, – sakė V. Lebedis.

Deklaruoja imigrantai

Tačiau reikia įvertinti ir faktą, kad Šiaulių mieste ženklią dalį sudaro trečiųjų šalių imigrantai – baltarusiai, ukrainiečiai ir kt. šalių piliečiai, kurie čia atvykę dirbti bei darbo laikotarpiui galimai deklaravę laikiną gyvenamą vietą dėl įvairių priežasčių.

Nuo pernai kovo 1 d. atnaujinus sistemas, savivaldybės nebemato gyventojų skaičiaus ataskaitoje pagal pilietybę.

Pasak V. Lebedžio, per praėjusius metus Šiaulių miesto savivaldybėje gyvenamą vietą deklaravo 2 646 Ukrainos ir 1 137 Baltarusijos piliečiai.

„Kokiu tikslu jie atvykta, mes neturime teisės teirautis, bet atsižvelgiant į tai, kad sutikimus deklaruoti gyvenamąją vietą dažniausiai duoda įmonės, manome, kad didžioji dalis atvyksta įsidarbinti.

Kai kuriuos įmonės ir pačios turi gyvenamųjų patalpų, o jei neturi, dažniausiai padeda darbuotojams surasti gyvenamą vietą. Pvz., yra sudarę sutartis su dar kitomis įmonėmis, kurios turi gyvenamųjų patalpų ir sutinka deklaruoti“, – komentavo V. Lebedis.

Vaikus auginti sudėtinga

Kaip miesto politika, infrastruktūra gali turėti įtakos gimstamumui, kalbėjomės su keliomis Šiauliuose ar priemiestyje gyvenančiomis šeimomis, kurios nenorėjo viešinti savo tapatybės.

Jauna, bendrą gyvenimą kartu su vyru kurianti Raminta (tikrasis vardas ir pavardė žinoma, – aut.) sako, kad Šiauliuose gyvena ir dirba kelis metus, tačiau apie vaikus kol kas negalvoja. Tai atsveria ne tik ekonominiai, bet ir kiti faktoriai.

„Meras porą pastarųjų metų aktyviai feisbuke reiškėsi, kad daug daroma dėl vaikų, bet pasigendu realių darbų. Apie vaikus sunku dabar ir galvoti.

Parama jaunoms šeimoms įsigyti būstą nukreipta į regionus, Panevėžys jau nebe didmiestis, ten parama galioja, Šiauliuose ne, nors kuo šie du miestai tarpusavyje skiriasi“, – samprotavo pašnekovė.

Kalbintos jaunos mamos taip pat pasakojo, kad Šiauliuose susilaukti vaikų buvo sudėtinga. Dar sunkiau jaunoms šeimoms čia vaikus išauginti.

„Susilaukusi atžalų gavau tik reklaminę dėžutę ligoninėje, kurioje buvo lankstinukai ir panašiai. Tada ligoninėje net žindymo specialisto nebuvo. Bet laikai keitėsi.

Ko tikrai trūksta Šiauliuose, tai vietų, kur būtų galima praleisti laiką su vaiku. Pietiniame yra tik Beržynėlis.

Vilniuje, naujesniuose rajonuose, žaidimų aikštelės yra vos ne kas antram kieme. O pas mus? Net mokyklų, darželių teritorijose jos yra užrakintos.

Net ir miesto gatvės, šaligatviai nėra pritaikyti važiuoti su vežimėliais. Dardi kaip per senovinę bruką per tas išlūžusias plyteles“, – pasakojo mažamečius vaikus Šiauliuose auginanti jauna mama.

Nėra kur žaisti vaikams

Kitos mamos nuomonė taip pat panaši. Tačiau kalbinta pašnekovė sako, kad ne stebuklai ir sostinėje, kur gyvena jos draugai ar pažįstami.

„Tėvai gauna naujagimio dėžutes, kraitelius iš savivaldybės. Malonu, bet daiktai primesti, jų daugumą būni susipirkęs pats. Prieš penkis metus gimus dukrai negavau nieko, tik standartinę reklaminę dėžutę ligoninėje.

Gyvenu priemiestyje, čia turime naujas žaidimų aikšteles, treniruoklius. Visus priima. Mieste labai nepritaikyta, nėra, kur vaikams žaisti, nebent kelios vietos prie Talšos ar Šiaurės Lietuvos kolegijos.

Su vyru pradėjome gyvenimą labai jauni, jokių lengvatų nei iš miesto, nei iš rajono savivaldybių negavom. Viską kuriamės patys.

Jeigu miesto valdžia galvoja, kad vaikų dienos proga renginys, puodelis naujagimiui ir diplomas yra parama jaunai šeimai, tada taip, tokią paramą gavome“, – teigė mažametį vaiką auginanti moteris.

Paspirtis kitur

Vaikelio neseniai susilaukusi šiaulietė Virginija (vardas ir pavardė žinoma, – aut.) pasakojo, kad gavo naujagimio kraitelį, kas buvo maloni staigmena iš miesto valdžios.

Vis dėlto, pasak pašnekovės, labiau motyvuoja piniginė išmoka, kurią protingi tėvai išleistų savo nuožiūra vaikui reikalingiems daiktams įsigyti.

„Asmeniškai, man pinigai būtų buvusi didesnė paspirtis, gal maitinimo kėdutei ar drabužėliams įsigyti, juk pradžioje pačios mamos nori daug ką įsigyti pačios. Nemažai daiktų iš kraitelio liko nepanaudota.

Bet kitose savivaldybės tikriausiai nėra nei kraitelių, nei piniginių išmokų, tad ten dar liūdniau“, – kalbėjo moteris.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt