Šiauliai tampa ukrainiečių pažadėtąja žeme

Šiauliai

Namai. Prieš trejus metus į Šiaulius nuo karo Donbase (Ukraina) pabėgusi Innos šeima čia įsitvirtino visam laikui. Inna mokosi kalbėti lietuviškai ir dirba tolimųjų reisų vairuotoja.

Jurgita KastėnėŠaltinis: Etaplius.lt

43348

Šiauliuose akį vis dažniau patraukia automobiliai – „aštuntukai“, „devintukai“ – kurių Lietuvos keliuose galėjai išvysti prieš dvidešimt metų, o ausį valgyklose, prekybos centruose, dėvėtų rūbų parduotuvėse verčia atsukti ukrainietiškai ar rusiškai kalbantys vyrai, moterys. Atrodo, Šiauliai tampa ukrainiečių pažadėtąja žeme – per dvejus metus mūsų mieste gyvenamąją vietą deklaravo ir dirbti pradėjo daugiau kaip 3 tūkstančiai ukrainiečių.

„Parsitempiame visus saviškius čia“

Prieš trejus metus „Etaplius“ rašė apie ukrainiečių šeimą, radusią namus Šiauliuose. Vienoje transporto įmonėje tolimųjų reisų vairuotoju įsidarbinęs Dmitrijus, kilus pavojui dėl karo veiksmų Donbaso srityje, atsivežė ir savo šeimą: žmoną Inną, vaikus Sergejų ir Anastasiją. Vėliau atvyko ir Dmitrijaus mama Hanna.

Vaikai pradėjo lankyti „Santarvės“ gimnaziją, o Ina nusprendė taip pat tapti tolimųjų reisų vairuotoja. Moteriai sumanymas pavyko, tad vilkiko vairuotoja ji dirba iki šiol.

„Europoje moteris už vilkiko vairo – jau nebekeista. Daug porų įsidarbina vilkikų vairuotojais. Mūsų įmonėje net dvi seserys dirba“, – juokiasi ji.

O vyro mamai Hannai, kuri niekaip negalėjo gauti pabėgėlės statuso, nusišypsojo laimė – moteris ištekėjo už ukrainiečių bendrijos pirmininko ir taip pat liko gyventi Šiauliuose.

Inna, po trejų metų gyvenimo mūsų mieste, džiaugiasi – įsikūrė, priprato, tik apgailestauja, kad niekaip negali įsigyti nekilnojamojo turto. Kainos auga, o bankai, laikinai gyvenantiems Lietuvoje, nenori skolinti pinigų. Jei lizingu šeima apsirūpino visais buičiai reikalingais daiktais, tai apie nekilnojamąjį turtą gali tik svajoti.

Inna sako besivilianti, kad įstatymai pasikeis, ir jų šeima gaus leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Tuo labiau, kad vyras Šiaulių transporto įmonėje dirba jau šešerius metus, moka mokesčius.

O ir Šiauliuose Innos šeimai labai patinka. Jei dar prieš kelis metus šiauliečiai parduotuvėse atkreipdavo dėmesį į rusiškai kalbančius pirkėjus, pardavėjai taip pat kalbėdavosi lietuviškai, dabar – viskas pasikeitę.

„Mes stengiamės kalbėti lietuviškai, bet pardavėjai automatiškai ima kalbėti rusiškai. Visi mus priima labai svetingai“, – džiaugiasi moteris.

Inna neslepia, kad, radus Šiauliuose naujus namus, ir daugiau šeimos narių iš Ukrainos pasikvietė čia gyventi, mokytis ir dirbti. Giminaitė atvyko studijuoti Šiaulių kolegijoje, mokosi jau dvejus metus, išmoko kalbėti lietuviškai.

„Parsitempiame visus saviškius čia. Šiauliai tampa mūsų namais“, – šypsosi moteris.

Padaugėjo dvigubai

inna-griciuk-nuotr-0084-n.jpg

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Bendrųjų reikalų skyriaus vyresnioji specialistė Diana Baronienė paskaičiavo, kad šiemet per pirmąjį pusmetį Šiauliuose gyvenamąją vietą deklaravo 1526 Ukrainos piliečiai. Pernai per pirmąjį pusmetį dirbti Šiauliuose panoro 719, o per metus – 1826.

Tai reiškia, kad Šiauliai tampa itin geidžiamu miestu ukrainiečiams – per metus jų apsigyveno dvigubai daugiau. Į Šiaulių miesto savivaldybę deklaruoti gyvenamosios vietos darbingo amžiaus žmonės atvyksta jau nešini darbo sutartimis.

Jie dažniausiai deklaruoja gyvenamąją vietą Šiauliuose dvejiems metams – šiam laikui būna gavę leidimą gyventi Lietuvoje. Pasak D. Baronienės, didžioji dalis ukrainiečių dirba Šiaulių transporto įmonėse.

Tiesa, savo žmonų ir mokyklinio amžiaus vaikų ukrainiečiai į Šiaulius neatsiveža. Pasak Ingridos Kuolienės, Šiaulių „Santarvės“ gimnazijos direktorės, ukrainiečių mokykloje nepadaugėjo.

„Jie užeina, pasiteirauja, sako, kad planuoja atsivežti šeimas. Bet nebeateina daugiau, nes yra sudėtinga dokumentus dėl leidimo gyventi susitvarkyti. Yra mokykloje Rusijos piliečių naujų. Tik šie žmonės – vyrai lietuviai. Jie žmonas parsiveža su vaikais iš Rusijos“, – sakė direktorė.

Ukrainiečiai – patikimi santechnikai ir geri statybininkai

Šiaulių teritorinės darbo biržos Klientų aptarnavimo departamento vyriausioji specialistė Sondra Radzevičienė sako, kad ukrainiečiai Šiauliuose įdarbinami ne tik transporto įmonėse. Per penkis šių metų mėnesius pagal darbą ir pilietybę buvo išduoti 136 leidimai užsieniečiams. Daugiausia jų – 117, atvyko iš Ukrainos.

Tačiau 9 darbuotojai atvyko iš Baltarusijos, 7 – iš Kinijos, vienas iš Turkijos ir du iš Pakistano.

Pakistaniečiai įdarbinti mezgimo mašinų operatoriais, o turkas ir kinai – virėjais restorane.

Daugiausia ukrainiečių – 55 – įdarbinti statybose, nes jie – plataus profilio statybininkai. Dešimtys vyrų – įvairaus profilio statybininkų – įdarbinti skardininkais, plytelių klojėjais, mūrininkais, betonuotojais, apdailininkais, tinkuotojais.

Nemažai ukrainiečių Šiauliuose montuoja pastatų surenkamąsias konstrukcijas, sėda prie ekskavatoriaus vairo, surenka baldus, dirba traktorininkais, virėjais, šaltkalviais. Po du ukrainiečius įsidarbino ūkiuose – melžėjais ir zootechnikais.

Vis dėlto, S. Radzevičienės teigimu, nuo metų pradžios buvo atlikta
21 planinė patikra, patikrinti 73 užsieniečiai. Pastebėta, kad nemažai užsieniečių, gavusių leidimus dirbti, neišdirba pusmečio. Daug jų išleidžiama neapmokamų atostogų.

„Darbdaviai, kurie įdarbino santechnikus, jų darbo kokybe labai patenkinti“, – komentavo Darbo biržos atstovė.

Tikisi uždirbti dešimteriopai daugiau nei Ukrainoje

„Etaplius“ pakalbintos kelios transporto įmonės apie ukrainiečius darbuotojus, jų atlyginimus, darbo sąlygas ir darbo kokybę, komentuoti atsisakė. Priežasčių taip pat nepaaiškino.

O Tautinių mažumų departamento ir statistikos duomenimis, pagal 2011 m. surašymo duomenis, Lietuvoje gyveno apie 16 tūkst. 423 ukrainiečiai. 2016 m. pradžioje Lietuvoje gyveno jau 17 679 ukrainiečiai.

Pernai Lietuvos ambasada Ukrainoje išdavė
12 tūkst. nacionalinių vizų. Vizos dažniausiai prašo 25–35 metų vyrai, į Lietuvą vykstantys dirbti statybininkais ir vairuotojais. Iš visų prašančiųjų vizų, moterų būna apie 20 proc.

Atvykti uždarbiauti į Lietuvą ukrainiečius skatina pernai pradėjęs veikti bevizis režimas su ES, taip pat didesni atlyginimai ir palengvintos įsidarbinimo sąlygos.

Vyrai ir moterys dažniausiai darbą susiranda per įdarbinimo agentūras ir tikisi uždirbti 600-1000 Eur. Ukrainoje uždirbama žymiai mažiau – apie 150 Eur per mėnesį, tad žmonės rizikuoja. Nepaisant to, kad susitvarkyti visus dokumentus kainuoja apie 250 Eur.

Remiantis statistiniais duomenimis, Lietuvoje krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas gali užsidirbti nuo 1,5 iki 3 tūkst. Eur per mėnesį, o statybose, priklausomai nuo darbo pobūdžio, algos svyruoja nuo 600 iki 2 tūkst. Eur.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt