PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualu2017 m. Gruodžio 10 d. 17:56

Senosios Kūčių tradicijos

Akmenė

Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt


22959

Kūčios yra šeimos šventė – toks požiūris į šią šventinę vakarienę išliko jau šimtmečius. Tačiau šiuolaikiniai gyventojai Kūčias švenčia kiek kitaip, nei mūsų senoliai. Visa šventinė vakarienė dažnai būna prabangi, stalas nukrautas valgiais, kartais net dovanomis. Tačiau senovės lietuviai šiai šventę minėjo gerokai ramiau ir paprasčiau.

Kūčios – ramybės laikotarpis. Senovės lietuviai, anot etnografų, šią dieną pradėdavo anksti ryte. Buvo tikima, kad ilgas miegas gali prišaukti įvairias nesėkmes. Visą dieną iki pat šventinės vakarienės žmonės pasninkaudavo – nevalgydavo mėsos ir pieno produktų.

Moterys kruopščiai susitvarkydavo namus, gamindavo šventinius patiekalus. Vyrai dažnai bandydavo pritraukti sėkmę ir gerą visų metų derlių. Jie išeidavo į lauką, purtydavo obelis, o vėliau jas aprišdavo šiaudų grįžtėmis. Šeimininkės per šiaudus nukošdavo verdamus žirnius. Taip darydavo, nes tikėdavo, kad tik tuomet obelis ves tiek vaisių, kiek puode buvo žirnių.

Senovės lietuviai ant Kūčių stalo dėdavo 9 patiekalus. Ir tik vėliau pradėta ruošti 12 – tiek kiek buvo Dievo apaštalų. Na, o vėliausiai gyventojai pradėjo dėti 13 patiekalų, nes tiek asmenų ragavo Paskutinę vakarienę.

Senoliai Kūčių stalą puošdavo balta staltiese. Kampuose dėdavo eglišakių, o po staltiese – šiaudų. Aukštaitijoje vakarienei tiekdavo virtų kviečių, kuriuos užpildavo medumi arba paraugintų daigintų ruginių miltų „salde“. Žemaičiai visus Kūčių valgius skanindavo paspirgintomis ir sutrintomis kanapėmis. Taip pat neišsiversdavo be cibulynės. Suvalkiečiai ant stalo patiekdavo virtų žirnių ir pupų, na, o Dzūkai kepdavo grikinius papločius. Vienintelė tradicija jungė visus Lietuvos regionus – per Kūčias buvo valgomi kūčiukai su aguonų pienu.