Senolė elektros jungiklį pasieks jau ne mojuodama lazda (vaizdo įrašas)

Maltiečių močiutė 02
Šiauliai
A. Rutkausko nuotr.
Elena Monkutė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.LT

Šiaulietei Romai Rimkienei – jau 83-eji. Viena gyvenanti senolė, buvusi paštininkė, gyvenimo negandų suriesta į klaustuką, todėl daug darbų ir buitinių rūpesčių jai tapo neįveikiami. „Etaplius“ kolektyvas senolei sukūrė nedidelį stebuklą – padedant UAB „Kasada“, bute buvo žemyn nuleisti elektros lizdai, jungikliai, kad nereiktų su lazda siekti virš galvos, sutvarkytos ir vonios durys.

Siuvėja netapo

Roma gimė ir augo Radviliškio rajone, Grinkiškio miestelyje. Vėliau baigė siuvėjų kursus, tačiau nepavyko įsidarbinti. „Siuvėja nebuvau – mama neleido, – pasakoja senolė. – Reikėdavo iš žmogaus paimti medžiagą, pasiūti. Mama bijojo, kad sugadinsiu.“

Taigi, išvyko į Radviliškį, metus padirbo statybose. O paskui į Šiaulius, kur dvejus metus už registraciją dirbo aukle. Na, o po kiek laiko susipažino su vyru ir susituokė. „Taip ir likau Šiauliuose“, – sako senolė.

Kad išsimokėtų už butą, dirbti teko išties daug – net keliuose darbuose. „Atlyginimai buvo maži, pinigų nebuvo. Ėjome dirbti antraeiliuose prieš darbą. Du namus turėjau, būdama valytoja. O laiškų kiek būdavo – maišais per šventes! Parsinešdavome ir per naktis rūšiuodavome...“ – prisimena Roma.

Artimiausieji

Senolė šiuo metu gyvena viena, tačiau ne visada taip buvo: turėjo ir vyrą, ir du vaikus, bet visi jau mirė: sūnus prieš 16 metų, dukra prieš 6, o vyras prieš 4. „Likau viena...“ – liūdnai sako moteris.

Kartais ją aplanko netoliese gyvenantis anūkas – vienas iš trijų, tačiau, kaip Roma pasakoja, jis turi mažai laiko, o ir savi rūpesčiai spaudžia. Kito anūko, gyvenančio Suomijoje ir netrukus ją aplankysiančio, laukdama, Roma pati sugalvojo persidažyti grindis. Na, o su trečiu, kaip pasakoja pati, nebendrauja.

Kartais ją aplanko ir maltiečiai – jų senolė laukia kaip artimiausių žmonių. Maltiečiai visoje Lietuvoje globoja vienišus, vargingai gyvenančius, sunkiai galinčius savimi pasirūpinti senelius, o sunkiausiai besiverčiantiems globotiniams neša karšto maisto, ilgo galiojimo maisto produktų. O kartais tiesiog užtenka parodyti dėmesį, nuoširdžiai bendraujant ir išklausant.

„Praskaidriname senolių kasdienybę, stengiamės suteikti galimybę ir vėl šypsotis. Esame nuoširdžiai dėkingi visai „Etaplius“ komandai, kuri prie mūsų veiklos prisideda, remdama ir finansiškai, ir senelius aprūpina naujienomis, padovanodami kiekvieną penktadienį po laikraštį“, – sako Šiaulių maltiečių grupės vadovė Aušra Simonavičiūtė.

Ponia Roma taip pat džiaugiasi, gaudama laikraštį. „Man labai patinka, – šypsosi. – Labai džiaugiuosi, kai gaunu.“

 

Išgąsdino savanorę

A. Simonavičiūtė pasakoja su globotine Roma susipažinusi prieš kelerius metus, kai dar buvo tik grupės savanorė. „Visą gyvenimą daug dirbusią moterį gyvenimas surietė negailestingai. Močiutė negali išsitiesti, lėtais žingsneliais dar kažkiek paeina. Jai sunku pereiti per kambarį, negali išeiti iš namų iki parduotuvės įsigyti būtiniausių maisto produktų, vaistų ar apsilankyti pas gydytojus“, – sako savanorė.

Maltiečių grupės vadovė prisimena ir labai liūdną momentą: kartą sutartu metu močiutė neatidarė durų – tai visiškai neįprastas elgesys Romai, kuri visuomet laukia maltiečių.

„Pridėjus ausį prie durų, buvo girdėti pagalbos šauksmas. Tąkart staiga suprastėjo močiutės sveikata ir ji apie parą negalėjo pajudėti, išlipti iš lovos. Į Romos namus patekome tik su spec. tarnybų pagalba: gaisrininkai lipo kopėčiomis, atrakinus močiutės sveikatos būklę įvertino medikai, viską stebėjo ir saugojo policijos pareigūnai. Ačiū Dievui, šis negalavimas buvo laikinas“, – sukrėtusį įvykį prisimena A. Simonavičiūtė.

Geri darbai

Močiutė Roma – labai bendraujanti, veikli ir nemėgstanti būti namuose. Kai galėdavo daugiau vaikščioti, autobusu keliaudavo grybauti ir uogauti į Rėkyvos miškus. Bet ir ši veikla nepasibaigdavo be nuotykių: kartą miške dingo spanguolės, kurias paliko saugiai, kol rinko uogas kitoje vietoje. Paskutiniu metu iš miško išeiti padėdavo policininkai arba medikai. „Mes gražiai kalbėdavome, kad nebereikia eiti į mišką, bet močiutė, išklausiusi mūsų patariamųjų pamokslų, vis tiek pasielgdavo savaip“, – apie senolę pasakoja savanorių grupės vadovė.

Maltiečiai, bendradarbiaudami su NATO kariais iš Italijos, močiutę aprūpino nauja slaugos lova – senojoje buvo per sunku atsigulti, atsikelti, apsiversti.

O „Etaplius“ kolektyvas, šv. Kalėdų proga nusprendęs padaryti dovaną – nedidelį stebuklą – sunkiai gyvenančiam senoliui, paaukojo asmeninių lėšų, kad Romos bute būtų pakeisti elektros lizdai, jungikliai, kad nereiktų su lazda siekti virš galvos, bei būtų sutvarkyta vonios durų rankena.

Gerus darbus kartu daryti lengviau, todėl pagalbos plaktuką ištiesė ir UAB „Kasada“, jau beveik 30 metų besirūpinanti šildymo, vėdinimo, elektrotechnikos, dujų, kondicionavimo, šiluminės katilinės, šilumos punktų, vandentiekio ir nuotekų sistemų montavimo, aptarnavimo ir projektavimo darbais.

Paklausta, ar džiaugiasi tokiais pokyčiais, Roma šypsosi: buitis tapo tikrai lengvesnė. „Anksčiau nepasiekdavau – su lazda arba liniuote užsidegdavau. O dabar pasiekiu, – sako moteris. – Man ir gražu, ir patogu. Tiesa, senolė prisipažįsta, kad prie pokyčių priprasti reikėjo dviejų–trijų dienų.