„Senoji Kernavė atgyja“

Šalyje įvestas karantinas šiais metais pakoregavo visas Kernavės veiklas. Dėl pandemijos 20 metų organizuotas tarptautinis eksperimentinės archeologijos festivalis „Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje“, skirtas Valstybės dienai – Mindaugo karūnavimo dienai, neįvyks.

Liūdniausia, kad festivalį teko atšaukti būtent šiais metais, paskelbtais Lietuvos UNESCO Pasaulio paveldo metais. Džiugina tai, kad Kernavės archeologinės vietovės muziejaus darbuotojai Andrius Janionis ir Ieva Lazauskė nenuleido rankų ir kartu su eksperimentinės archeologijos klubu „Pajauta“ bei VšĮ „Vikingų kaimu“ paskutinį gegužės savaitgalį, kad ir ne taip gausiai kaip festivalio metu, bet atkurtose viduramžių Kernavės sodybose atgaivino senuosius amatus.

Pakalbintas maisto gamybos bei buities rekonstruktorius Marius Mališauskas pasakojo apie maistą, kurį gamino mūsų protėviai Kernavės gyvavimo epochoje. Tuomet maistas buvo išskirtas į kasdienai bei puotai ar šventei skirtus patiekalus. Kupolinėje krosnyje moliniame puode virė žirnienė, kurios viena sudedamųjų dalių – alus. Į šį patiekalą mūsų protėviai dėjo džiovintus žirnius, džiovintą mėsą ir viską, kas liko po žiemos. Marius teigė, kad žirnienė nebuvo kasdienis maistas, tai daugiau pavasarinis maistas, kuris gaminamas iš žiemai suruoštų rezervų likučių.

„Į Kernavę savaitgaliais atvyksta daugiau žmonių, mes pastebėjome, kad nemokami muziejai sekmadieniais pritraukia lankytojus. Kai šiemet buvo atsisakyta festivalio, sumanėme organizuoti renginių ciklą „Senoji Kernavė atgyja“, kad lankytojai nepamirštų, kad Kernavė gyva visada. Šis savaitgalis mums organizatoriams buvo iššūkis, nes vis dar galioja renginių organizavimo ribojimai, bet taip pat mes galime pabandyti, kiek bus norinčių, kas juos labiau domina: ar namelių viduje vykstančios veiklos, ar lauke. Mūsų tikslas buvo pagyvinti namelius,
kad lankytojai galėtų pajusti, kokio kietumo lova tuomet buvo, kokie naudojami indai, kokia buitis…“ – apie edukacinių renginių ciklą pasakojo viena iš organizatorių Ieva Lazauskė.

Paskutinį gegužės sekmadienį rezervato lankytojai galėjo pamatyti triūsiantį odininką, gintaro dirbinių meistrą, juvelyrą, maisto gamintojus, kalvį, kovojančius karius bei dirbančius tošininkus. Visą vasaros sezoną kiekvieno mėnesio paskutinį savaitgalį šių renginių ciklų metų organizatoriai turi norą atgaivinti muzikinius pasirodymus, prikviesti daugiau amatininkų tiek iš Lietuvos, tiek iš kitų Europos šalių. Šaunu tai, kad visi renginiai lankytojams bus nemokami.

„Norime, kad kuo daugiau žmonių susipažintų su senaisiais amatais ir tai vyktų ne vieną kartą per metus, bet dažniau, kad atsirastų galimybė didesniam skaičiui žmonių atvykti ir pajausti gyvą senąją Kernavę. Kad muziejus po atviru dangumi būtų gyvas. Europoje tokių muziejų kaip šis yra daug. Teko stebėti, kaip muziejus po stiklu virsta gyva gyvenviete…“ – pasakojimą tęsė midaus gamybos meistras Andrius Janionis.
Jauniesiems muziejaus darbuotojams sumanymas pavyko. Lankytojų buvo tiek, kad teko riboti žmonių srautą. Teko ir man pačiai pastovėti eilėje ir palaukti, kada galėsiu įeiti į gyvybe kunkuliuojantį senovinį kiemelį.

Taigi kiekvieną paskutinį mėnesio savaitgalį organizatoriai kviečia nemokamai apsilankyti atkurtose viduramžių Kernavės sodybose, kuriose aidės amatų bildesiai.

Nuotraukos autorės ir Kernavės archeologinės vietovės muziejaus

Andželika Bagočiūnienė