Seni elektronikos prietaisai – olimpinių medalių gamybai

Kasmet pasaulyje išmetama milijonai tonų naudotų mobiliųjų telefonų ir kitų smulkių elektroninių įrenginių, nors juose yra daug vertingų metalų. Vienas geriausių pavyzdžių, kaip atliekos panaudojamos naujiems gaminiams, yra 2020 metų Tokijo olimpinės ir parolimpinės žaidynės. Olimpinių žaidynių medaliai bus gaminami tik iš senų elektroninių prietaisų, surinktų iš Japonijos namų ūkių.

2020 metų Tokijo vasaros olimpinių ir parolimpinių žaidynių nugalėtojai bus apdovanojami medaliais, kurių gamybai bus naudojami tik iš Japonijos namų ūkių surinkti seni mobilieji telefonai ir kiti smulkūs elektroniniai įrenginiai (skaitmeniniai fotoaparatai, delniniai žaidimai, nešiojamieji kompiuteriai). Panaudojant elektroninės įrangos atliekose esamus tauriuosius metalus iš viso bus pagaminta maždaug 5 tūkst. aukso, sidabro ir bronzos medalių.

Organizatorių tikslas – iš elektronikos atliekų surinkti 2,7 tonas bronzos, 30,3 kilogramus aukso ir 4,1 toną sidabro. Iki praėjusių metų lapkričio mėnesio Japonijos savivaldos institucijos perdirbimui jau surinko beveik 47,5 tūkst. tonų senų smulkių įrenginių, o viešas vietinis tinklo paslaugų teikėjas perdavė apie 5 mln. naudotų telefonų.

„Tai – ne pirma gera iniciatyva, kai olimpiniai medaliai gaminami iš perdirbtų medžiagų, nors pirmoji, kai visi medaliai 100 proc. bus gaminami tik iš elektronikos atliekų. Akivaizdu, kad visuomenės įtraukimas į tokius ir panašius projektus suteikia daug galimybių taupyti gamtos išteklius ir apsivalyti nuo elektronikos atliekų“, – sako Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos (EGIO) vadovė Veronika Masalienė.

Pasak jos, Lietuvoje taip pat yra gerų pavyzdžių. Pavyzdžiui, EGIO nuo 2012 metų švietimo įstaigose vykdomo projekto „Mes rūšiuojam“ metu jau surinkta 1,9 tūkst. tonų elektros ir elektroninės įrangos bei 73 tonos nešiojamųjų baterijų atliekų.

Šiuolaikinių mobiliųjų telefonų ar planšetinių kompiuterių gamyboje naudojama tokių vertingų metalų kaip platina, auksas, sidabras, varis, paladis ir kitų. Skaičiuojama, kad iš kiekvienos kasykloje išgautos rūdos tonos galima gauti tris ar keturis gramus aukso, o iš vienos tonos perdirbtų mobiliųjų telefonų atliekų – iki 350 gramų aukso. Be to, bendras mokslininkų iš universitetų Pekine ir Sidnėjuje tyrimas atskleidė, kad metalų išgavimo iš elektronikos atliekų sąnaudos, įskaitant atliekų surinkimo, darbo, energijos, medžiagų ir transportavimo išlaidas, perdirbėjų įrangos ir pastatų kapitalo sąnaudas, yra 13 kartų mažesnės negu rūdos kasybos sąnaudos.

„Auganti vartotojų paklausa naujausiems išmaniesiems telefonams ir kitiems elektroniniams prietaisams sukuria kasmet didėjantį elektronikos atliekų srautą visame pasaulyje. Deja, oficiali statistika nėra džiuginanti – pasaulyje sutvarkoma mažiau nei penktadalis visų susidarančių elektronikos atliekų. Mobilieji telefonai yra vieni iš daugiausiai vertingų išteklių naudojamos įrangos ir tai yra viena iš svarbių priežasčių, kodėl jie turėtų patekti pas atliekų tvarkytojus, o ne į sąvartyną ar deginimo įrenginius“, – sako V. Masalienė.

2016 metais pasaulyje buvo išmesta apie 435 tūkst. tonų mobiliųjų telefonų, o jų žaliavų vertė sudarė 10,7 mlrd. eurų.

EGIO vadovė taip pat primena, kad elektronikos atliekose gali būti ir cheminių medžiagų, kaip gyvsidabrio, arseno, švino ir kitų. Į sąvartynus patekusios elektronikos atliekos dėl jose esančių pavojingų medžiagų gali pridaryti žalos aplinkai (vandeniui, gruntui, orui). Perdirbant elektronikos atliekas atskiriamos pavojingos atliekos, pagaminamos vertingos antrinės žaliavos ir jų pusgaminiai, atskiriami metalai ir kitos žaliavos.

Lietuvoje yra tūkstančiai vietų, kur gyventojai gali priduoti elektros ir elektroninės įrangos atliekas. Už teigiamą rinkos vertę turinčias atliekas atliekų turėtojas gali gauti ir atlygį. Informaciją apie elektronikos atliekų pridavimo vietas ir sąlygas galima rasti interneto svetainėje www.atliekos.lt.