Sekundė pliusams: vienodo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymas

75fe98741525a14223488e0f175f0e806356fa9d
Lietuva
Etaplius.lt Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.LT

Tinklalaidėje „Sekundė pliusams“ advokatė Daiva Rusakienė atsako į Etaplius.lt portalo skaitytojos užduotą klausimą: kreipėsi vaiko tėvas, kuris gyvena atskirai nuo nepilnamečio vaiko ir su vaiku bendrauja tik savaitgaliais – ar gali būti nustatyta nepilnamečio vaiko bendravimo su juo tvarka taip, kad vaikas praleistų su tėvais vienodai laiko?

Pradėkime nuo to, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams lygios, tėvai turi vienodą teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, (toliau tekste ir CK) 3.155 straipsnio 2 dalis).

Remiantis CK 3.170 straipsniu, tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.

Tiek pagal įstatymą, tiek pagal kasacinio teismo praktiką teismas nustato tik skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką ir turi rasti balansą tarp dviejų vaiko interesų – turėti stabilią namų aplinką bei maksimaliai bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu (motina).

Teismui sprendžiant dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos, pirmiausia turėtų būti orientuojamasi į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą.

Šiuo atveju reikšmingomis aplinkybėmis laikytina kiekvieno iš vaiko tėvų gyvenamoji vieta (atstumas tarp jų ir susisiekimo galimybės), tėvų tarpusavio santykiai, vaiko ugdymo įstaigų vieta (atstumas tarp jų ir kiekvieno iš tėvų gyvenamosios vietos), vaiko socialiniai ryšiai su kiekvieno iš tėvų gyvenamosiose vietose ar šalia jų gyvenančiais kitais asmenimis, kiekvieno iš tėvų užimtumas, jų galimybė pristatyti vaiką į ugdymo įstaigas ir paimti iš jų, tėvų sutarimas, nuomonė dėl tokio modelio įgyvendinimo formų; vaiko sugebančio išreikšti savo pažiūras, nuomonė.

Pažymėtina, kad teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. 

Taigi skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką („50:50 procentų laiko“) teismas gali nustatyti konstatavęs, jog būtent ji geriausiai atitinka vaiko interesus. Tačiau iš esmės tokia bendravimo tvarka galima ir vaiko tėvas turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo.