PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2024 m. Balandžio 14 d. 14:35

Seimui siūloma paskelbti 2030-uosius kalbininko J. Kazlausko metais

Lietuva

Vilniaus universitetas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Jadvyga BieliavskaŠaltinis: ELTA


298043

Seimui svarstant siūlymą paskelbti 2030-uosius poeto Justino Marcinkevičiaus metais, parlamente atsirado iniciatyva pagerbti kalbininką baltistą Joną Kazlauską.

Seimo narė konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė įregistravo pasiūlymą 2030 metus paskelbti ir Jono Kazlausko metais.

Anot parlamentarės, 2030 m. rugpjūčio 1 d. sukanka 100 metų, kai gimė vienas labiausiai nusipelniusių lietuvių kalbininkų, baltistas Jonas Kazlauskas, kurio nuopelnai lietuvių tautai yra neabejotini. Jis buvo sulaukęs ir tarptautinio pripažinimo.

J. Kazlauskas buvo akademikas, filologas, Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakulteto dekanas, profesorius, plačiai tyrinėjo baltų kalbų istoriją, paskelbė seriją lietuvių kalbai skirtų straipsnių. Daugumą savo tyrinėjimų jis apibendrino veikale „Lietuvių kalbos istorinė gramatika“.

Jono Kazlausko pastangomis 1965 m. įsteigtas baltų kalbotyros žurnalas „Baltistica“, profesoriaus iniciatyva Vilniuje surengtos tarptautinės baltistų konferencijos.

Anot Seimo narės V.Aleknaitės-Abramikienės, neabejotina, kad J.Kazlauskas dėl savo veiklos reikšmingumo tapo totalitarinės sovietų sistemos auka.

„1970 m. jis buvo pakviestas į JAV Pensilvanijos universitetą skaityti baltų kalbotyros kurso. Tačiau spalio 8 d. profesorius dingo. Jo kūnas buvo surastas 1970 m. lapkričio 17 d. Neryje. Mirties aplinkybės nežinomos – visi dokumentai iš KGB archyvų dingę“, – savo pasiūlyme nurodo V. Aleknaitė-Abramikienė.

Kaip ELTA jau skelbė, Seimas svarstys nutarimo projektą, kuriuo 2030-uosius pasiūlyta paskelbti poeto Justino Marcinkevičiaus metais.

Seimo narių Roberto Šarknicko ir Stasio Tumėno inicijuotame nutarimo projekte pabrėžiamas išskirtinis J. Marcinkevičiaus vaidmuo Lietuvos nacionalinei kultūrai, gimtajai kalbai, humanistinių idėjų sklaidai, Lietuvos valstybingumo raidai.

Po pateikimo nutarimo projektą palaikė 87 Seimo nariai, balsuojant susilaikė 6 parlamentarai. Toliau jis bus svarstomas Švietimo ir mokslo komitete, Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijoje. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti birželio 20 d.

2030 m. kovo 10 d. sukaks 100 metų, kai Prienų rajone gimė poetas, dramaturgas, prozininkas, vertėjas, akademikas, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas J. Marcinkevičius.

Atmintini metai nustatomi ir skelbiami vadovaujantis Seimo nutarimu „Dėl atmintinų metų skelbimo tvarkos“.

Iškilių asmenybių, nusipelniusių Lietuvos valstybingumui, mokslui, menui ir kultūrai, svarbios datos pradedamos minėti nuo 100-ųjų metinių – kas 25 metai, nuo 200-ųjų metinių – kas 50 metų.

Atmintini metai skelbiami ne vėliau kaip likus dvejiems metams iki atmintinų metų pradžios. Taip siekiama laiku numatyti valstybei reikšmingų minėjimų įgyvendinimui reikalingą biudžetą, parengti programas ir planuojamas priemones.