Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt
Iniciatyvos „Lietuva be šešėlio“ vadovas Kęstutis Kupšys šiandien kreipėsi į Seimo Pirmininką Viktorą Pranckietį ir didžiausios Seimo frakcijos vadovą Ramūną Karbauskį, siūlydamas išsiaiškinti, ar stambių telekomunikacijų rinkos žaidėjų rankose esančios požeminės ryšio perdavimo sistemos yra tinkamai traktuojamos mokesčių tikslais.
Jei Lietuvos šešėlinės ekonomikos žemėlapio projektą kuruojančios VšĮ vadovo įtarimas pasitvirtintų, tai reikštų, kad telekomunikacijų bendrovės nepagrįstai traktuoja šį turtą kaip kilnojamąjį ir nemoka nustatytų nekilnojamojo turto (NT) mokesčių, o kai kuriais atvejais – apskritai tokio turto neinventorizuoja. Dėl to pirmiausia nukenčia savivaldybių biudžetai, nes NT mokestis yra mokamas būtent į vietos biudžetus. „Sumos gali siekti dešimtis milijonų eurų“, – spėja K. Kupšys.
Ar konkretus turtas yra kilnojamasis, ar nekilnojamasis, nustato įvairūs teisės aktai: Civilinis kodeksas, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas, Nekilnojamojo turto registro įstatymas ir Statybos įstatymas. Remiantis šiais įstatymais, ryšių kabelių kanalų sistemos turėtų būti laikomos nekilnojamuoju turtu. Štai Statybos įstatyme elektroninių ryšių tinklai kartu su maitinimo šaltiniais ir įrenginiais priskiriami inžineriniams statiniams, o pastarieji – nekilnojamiems daiktams. Tuo tarpu Elektroninių ryšių įstatyme nuo 2009 metų ryšių kabelių kanalų sistemos yra nepagrįstai priskirtos kilnojamajam turtui, nors savo esme ir pagal aukščiau paminėtus teisės aktus jos yra nekilnojamasis turtas.
„Įstatymų kolizija labai palanki vyraujantiems ryšių rinkos žaidėjams. Užtektų tik pakeisti Elektroninių ryšių statymo nuostatas ir daugelis tokių žaidėjų būtų įpareigoti mokėti nekilnojamojo turto mokestį“, – mano K. Kupšys.
Kad ryšių kabelių kanalų sistemos yra nekilnojamas turtas, yra pasisakęs ir Seimo Teisės departamentas, Teisingumo bei Susisiekimo ministerijos. Tačiau prieš kone dešimtmetį įstatymo pataisų projektą nagrinėjęs tuomet socialdemokratų kontroliuojamo Seimo Informacinės visuomenės plėtros komitetas neatsižvelgė į minėtų institucijų pastabas ir paliko įstatyme spragą.
Kęstutis Kupšys