Seimui ruošiantis ratifikuoti dvišalę sutartį su Vokietija, L. Kasčiūnas neabejoja palaikymu jai ir Bundestage

Lietuva

Laurynas Kasčiūnas. / Jonas Balčiūnas/ELTA

Karolina KonopackienėŠaltinis: ELTA

320591

Seimui ruošiantis ratifikuoti sutartį dėl Lietuvoje dislokuojamų Vokietijos brigados karių ir jų šeimų teisių, krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas neabejoja, kad pastarasis dokumentas bus patvirtintas ir Vokietijos Bundestage.

„Neabejoju, kad Vokietijos tradicinės partijos, kurios dominuoja Bundestage, parems šį procesą ir šiais metais turėsime šį ratifikavimą ir Vokietijos pusėje“, – LRT radijui ketvirtadienį teigė ministras.

Jis taip pat akcentavo, kad šios sutarties ratifikavimas rodo, jog dvišaliai santykiai su Vokietija perauga į strateginės partnerystės lygį.

Savo ruožtu kalbėdamas, ko tikisi iš Lietuvoje viešinčio Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso kalbos Seime, L. Kasčiūnas teigė, kad Vokietijos politikas savo kalboje gali akcentuoti bendrą Vokietijos ir Lietuvos kariuomenių indėlį siekiant apsaugoti NATO Rytų flangą.

„Manau, kad kalbėsim apie tai, kad Vokietijos saugumas – neatsiejamas nuo Lietuvos saugumo ir gynybos, kad Vokietija gins ir saugos kartu su mūsų kariuomene visą Rytų flangą. Tai yra svarbi žinia“, – sakė L. Kasčiūnas.

Seimas ketvirtadienį ruošiasi ratifikuoti dvišalį Lietuvos ir Vokietijos vyriausybių susitarimą dėl bendradarbiavimo gynybos srityje.

Pastarąją sutartį, kuri apibrėžia į Lietuvą perkeliamos vokiečių karių brigados karių, jų šeimų, civilių tarnautojų teises, Berlyne jau pasirašė šalių gynybos ministrai L. Kasčiūnas ir B. Pistorius bei užsienio reikalų viceministrai Jonas Survila bei Tobias Lindner. Dokumentą dar turi ratifikuoti Lietuvos ir Vokietijos parlamentai.

Seimui pateikta Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimo sutartis reglamentuoja Vokietijos karinių pajėgų, civilių tarnautojų, jų šeimos narių teisinį statusą Lietuvoje, taip pat ir civilinių paslaugų, tokių kaip sveikatos apsauga, susisiekimas ir karių vaikų švietimas, teikimą.

ELTA primena, kad Berlynas 2022 metų vasarą įsipareigojo Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą. Iš viso į Lietuvą ketinama perkelti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių. Dalis jų atvyks su savo šeimomis.

Planuojama, kad iki 2026 metų į Lietuvą bus perkelta didžioji brigados dalis. Vokietijos gynybos ministro B. Pistoriuso teigimu, pilną operacinį pajėgumą brigada įgis 2027 metais.

Šį pavasarį į Lietuvą atvyko pirmasis Vokietijos brigados elementas – per 20 karių, kurie yra atsakingi už brigados perkėlimo į Lietuvą planavimą bei karinei infrastruktūrai keliamų reikalavimų derinimą.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt