Seimui bus pateiktas siūlymas Lietuvos komunistų partiją pripažinti nusikalstama organizacija

Lietuva

Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Viktorija SmirnovaitėŠaltinis: ELTA

271923

Antradienį Seimui ketinama pateikti įstatymo projektą, kuriuo siekiama Lietuvos komunistų partiją (LKP) teisiškai įvertinti kaip nusikalstamą organizaciją. Jei projektui būtų pritarta, vadovaujančias pozicijas LKP užėmusiems jos nariams būtų apribotos galimybės dalyvauti Lietuvos politinėje ir diplomatinėje veikloje.

Taip pat tokiems asmenims norint dalyvauti rinkimuose, jų priklausymas ir dalyvavimas LKP veikloje turėtų būti nurodytas Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) internetiniame puslapyje bei jo rinkiminiame plakate.

„Manome, kad yra laikas tą daryti, nes nusikaltimai žmoniškumui neturi senaties. Nesvarbu, ar juos darė žmonės, ar tai darė organizacija“, – teigė vienas iš įstatymo projekto iniciatorių, konservatorius Audronius Ažubalis.

„Kodėl Europos Sąjungoje ar Briuselyje nelabai kas supranta mūsų situacijos? Kaip galime reikalauti kitų valstybių mus suprasti ir įvertinti mūsų tragišką istoriją, jei patys nesame su ja pilnai atsiskaitę?“ – pažymėjo A. Ažubalis.

Pasak A. Ažubalio, šis įstatymas galiotų asmenims, kurie LKP užėmė vadovaujančias pareigas.

„1998 m. Seimas priėmė įstatymą, kuriuo pripažino visas represines struktūras nusikalstamomis ir uždėjo tam tikrus apribojimus buvusiems jų nariams. Bet visos represinės struktūros buvo tik įrankis – jos vykdė tai, ką nurodydavo partija – Sovietų sąjungos LKP. Tai paradoksas tame, kad mes teisiškai įvertinome tarnus – vykdytojus, bet tuos „įkvėpėjus“ ir organizatorius mes palikome ramybėje“, – pažymi A. Ažubalis.

Konservatoriaus teigimu, Sąjūdžio metu Lietuvoje buvo apie 200 tūkst. komunistų partijos narių.

„Rajonai turėjo partijos sekretorius, įstatyme taip pat įvardinama visa linijinė komunistų sąjunga – komjaunimas, komjaunimo vadovai, lygiai taip pat. Tai vienintelis normatyvinis aktas yra tas, kad jei kažkas iš jų sugalvotų eiti į diplomatinę tarnybą, į valstybės tarnybą ar į politiką – jie turėtų informuoti apie tai, kad užėmė vienas ar kitas pareigas LKP“, – siūlomo įstatymo projekto nuostatas pabrėžė A. Ažubalis.

Įstatymo projektas, jei parlamentas jam pritartų po pateikimo, būtų svarstomas Seimo rudens sesijoje.

Siūloma, kad įstatymas įsigaliotų dar prieš artėjančius prezidento, Seimo ir Europos Parlamento rinkimus – 2023 m. lapkričio 1 d.

Dalis politikų ir istorikų šią iniciatyvą vertina kritiškai. Pasak jų, šis įstatymo projektas yra pavėluotas, nes dauguma LKP priklausiusių asmenų jau yra mirę.

Taip pat keliamas klausimas, kaip priėmus tokį įstatymo projektą reikėtų vertinti Lietuvos sąjūdžio narius bei Nepriklausomybės akto signatarus, kurie taip pat buvo ir LKP nariai.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt