Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Pexels.com nuotr.
Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt
Ar prisidengiant karantinu Lietuvoje nebegalioja vartotojų teisės, o verslas gelbėjamas vartotojų pinigais? Tokį įspūdį sudaro šią savaitę Seime svarstyto įstatymo Dėl COVID-19 (koronaviruso infekcijos) paskelbto karantino sukeltų pasekmių poveikio vartojimo sutarčių dėl renginių organizavimo paslaugų teikimo vykdymui projektas.
„Nors įstatymo rengėjai deklaruoja siekį nustatyti vartotojų, įsigijusių bilietus į renginius ir renginių organizatorių interesų pusiausvyrą, deja, vartotojų interesai šiuo atveju paminami, priverčiant juos nemokamai teikti paskolas verslui", – pastebi LVOA tarybos narė Evelina Gruzdienė.
Pirminiame įstatymo projekte buvo numatyta, kad vartotojui nesutikus dalyvauti renginyje vėlesne data (arba pasinaudoti kuponu į kitus to paties organizatoriaus renginius), paslaugų teikėjas privalo grąžinti už bilietą sumokėtus pinigus ne vėliau kaip per 14 dienų nuo įvykusio renginio datos. Tačiau datą leidžiama nukelti iki 12 mėnesių nuo karantino metu nustatyto renginių ir susibūrimų draudimo panaikinimo. Tai reiškia, kad savo pinigus vartotojas gali atgauti tik po metų.
LVOA, manydama, jog tokia nuostata neadekvačiai riboja vartotojų teises, pateikė pasiūlymus Seimui ir Vyriausybei, kad pinigai vartotojams būtų grąžinami per protingą laikotarpį. Tai galėtų būti iki 3 mėnesių terminas nuo vartotojo pranešimo paslaugų teikėjui, kad jis nesutinka su pakeistomis renginio sąlygomis. Taip pat renginių organizatoriai turėtų būti skatinami kuo greičiau grąžinti pinigus vartotojams, tad jei juos grąžintų vėliau nei po 3 mėnesių, vartotojams turi būti už tai kompensuojama grąžinant su bilietų įsigijimu susijusius mokesčius bei mokant CK nustatytas palūkanas. Tokiu būdu būtų išlaikytas balansas tarp renginių organizatorių ir vartotojų interesų.
Deja, gerų žinių vartotojai nesulaukė – priešingai, po svarstymo Seime, buvo įtvirtinta dar labiau vartotojų teises varžanti nuostata – jei vartotojas nesutinka dalyvauti renginyje vėlesne data, numatyta vienintelė galimybė – kuponas į to paties organizatoriaus renginius, kurį vartotojas turi panaudoti per 12 mėnesių. Jei vartotojas nenori ar negali dalyvauti renginyje, savo pinigus jis galės atgauti tik pasibaigus šiam terminui. Tai reiškia – jei pirminiame projekte buvo numatyta pinigus grąžinti įvykus renginiui (o jis galėtų vykti ir po 4 ar 10 mėnesių), tai įteisinus privalomus kuponus, terminas bet kokiu atveju bus daugiau nei metai. Kitaip tariant, renginio organizatorius gaus teisėtą galimybę nemokamai naudotis vartotojo pinigais.
Nesvarbu, kad tuo periodu sėkmingai vykdys kitus renginius ir turės galimybes atsiskaityti su vartotojais, iš anksto įsigijusius bilietus, kuriais neketina pasinaudoti.
LVOA mano, kad pramogų sektorius yra svarbi šalies ekonomikos dalis, susidurianti su finansiniais sunkumais, tačiau verslo subjektų veikla negali būti gelbėjama perkeliant visą naštą vartotojams. Tiek renginių organizatorių, tiek kitų verslo subjektų padėčiai gerinti yra numatyta valstybės parama, o jei jos neužtenka, valstybė turėtų ieškoti kitų verslo paramos būdų, pavyzdžiui, duoti lengvatines/beprocentines paskolas vartotojų reikalavimams dėl pinigų grąžinimo už neįvykusius renginius tenkinti.
LVOA tiki, kad galima rasti kompromisinį variantą – apsaugoti renginių organizatorių interesus, nepaminant vartotojų teisių, todėl nenuleidžia rankų ir rengia kreipimąsi į Lietuvos Prezidentą Gitaną Nausėdą, prašydami vetuoti įstatymą.
Taip pat LVOA nori priminti vartotojams, kad Lietuvos teisės aktuose nustatyta tvarka jie turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį su renginio organizatoriumi, nes iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sutarties. Tačiau pranešimą apie sutarties nutraukimą reikėtų pateikti ko greičiau – įsigaliojus aptartam įstatymui ši teisė gali būti apribota. LVOA supranta sudėtingą renginių organizatorių situaciją ir rekomenduoja vartotojams gerai apsvarstyti savo norus bei galimybes, ir tokio žingsnio imtis tik kraštutiniu atveju.