Seimo veiklos apžvalga: daugiausiai priimtų įstatymų inicijavo Vyriausybė

222837081cfc547e0ebf529b0854e6ea63567f8e
Lietuva
Jadvyga Bieliavska Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  ELTA

Šios kadencijos Seimas yra labai produktyvus – priimti vidutiniškai 7,2 teisės aktai per posėdį. Tai antras rodiklis pagal produktyvumą lyginant visas Seimo kadencijas šiuo aspektu. Daugiausiai priimtų įstatymų inicijavo Vyriausybė – 63,61 proc.

Tai nurodo Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyrius, apžvelgęs 2020–2024 m. kadencijos Seimo veiklą teisėkūros srityje.

Kaip nurodoma statistinių duomenų apžvalgoje, parlamentarai per 7 sesijas priėmė 2 469 teisės aktus, t. y. net 335 teisės aktais mažiau nei praeitos (2016–2020 m). kadencijos Seimas.

Tiek šioje, tiek ir praėjusioje kadencijoje įstatymai sudarė didžiąją visų priimtų teisės aktų dalį – atitinkamai 74,56 proc. ir 71,90 proc. Šiais metais kadenciją baigsiantis parlamentas per septynias sesijas rinkosi į 341 posėdį – tai yra vienas iš mažiausių rodiklių šiuo aspektu vertinant visas aštuonias kadencijas. Rečiausiai posėdžiavo 2012–2016 m. kadencijos Seimas, į posėdžius rinkęsis 316 kartų.

Šioje kadencijoje, kaip ir praėjusioje, daugiausiai teisės aktų projektų registravo Seimo nariai, atitinkamai 2 003 ir 2 632 projektai. Seimo narių registruotų ir priimtų teisės aktų projektų santykis sudaro 51,47 proc., ir tai yra 1,99 proc. mažesnis rodiklis nei praeitos kadencijos, kai Seimo narių registruotų ir priimtų teisės aktų projektų skaičiaus santykis sudarė 53,46 proc.

„Taigi, pagal šį kriterijų šioje kadencijoje Seimo narių indėlis teisėkūros procese nežymiai sumažėjo“, – pastebi Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyrius.

2020–2024 m. kadencijos metu registruoti 3 466 teisės aktų projektai, priimti 2 284 projektai: šios kadencijos Seimo teisės aktų projektų realizavimo efektyvumas yra vienas iš mažesnių – palyginus su buvusiomis Seimo kadencijomis ir sudaro 65,90 proc.

Didžiausias teisės aktų projektų realizavimo efektyvumas buvo 1996–2000 m. kadencijos Seime, t. y. beveik 77 proc., o mažiausias 2008–2012 m. kadencijos Seime – beveik 54 proc.

Įstatymų leidybos procese dominuoja Vyriausybė

Šioje kadencijoje daugiausiai priimtų įstatymų inicijavo Vyriausybė – 63,61 proc. (praėjusią kadenciją – 64,38 proc.), Seimo nariai inicijavo 31,23 proc. visų priimtų įstatymų (praėjusią kadenciją kiek mažiau – 29,51 proc.).

„Tiek 2020–2024 m. kadencijoje, tiek 2016–2020 m. kadencijoje įstatymų leidybos procese akivaizdžiai dominuoja Vyriausybė, o šią kadenciją Vyriausybės indėlis yra nežymiai mažesnis palyginti su praėjusios kadencijos Vyriausybės indėliu“, – nurodoma statistinių duomenų apžvalgoje.

Joje pastebima, kad nežymiai padidėjo prezidento registruotų ir iš jų priimtų teisės aktų projektų.

„Visgi šią kadenciją vos sumažėjo prezidento inicijuotų ir priimtų įstatymų lyginamoji dalis – ji sudaro 2,77 proc. (priimtas 51 įstatymas), o praėjusios kadencijos atitinkamu laikotarpiu indėlis buvo kiek didesnis – 2,78 proc. visų priimtų įstatymų (56 įstatymai)“, – pastebi Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyrius.

Priimti originalūs įstatymai sudaro tik 2,82 proc.

Apžvalgoje nurodoma, kad palyginti nedaug priimama originalių ir naujos redakcijos įstatymų. Per septynias sesijas priimti originalūs įstatymai sudaro 2,82 proc. visų priimtų įstatymų, naujos redakcijos įstatymai sudaro 4,02 proc. visų priimtų įstatymų. Beje, tokie rodikliai nelabai skiriasi nuo praėjusios kadencijos, kai originalūs įstatymai sudarė 2,43 proc. visų priimtų įstatymų, o naujos redakcijos įstatymai – 4,32 proc. visų priimtų įstatymų.

Seimo darbe mažiau skubos

Apžvalgos rengėjai nustatė, kad akivaizdžiai sumažėjo skubos ir ypatingos skubos tvarka priimtų teisės aktų.  2020 metais pradėjęs dirbti Seimas per septynias sesijas iš viso  priėmė  2 469 teisės aktus, o skubos ir ypatingos skubos tvarka priimti teisės aktai sudarė tik 16,04 proc. (396 teisės aktai) nuo visų priimtų teisės aktų. Praeitos  kadencijos metu šis rodiklis buvo 20,72 proc.

Beje, pernai gruodžio  mėnesį pasibaigusioje rudens Seimo sesijoje ypatingos skubos ir skubos tvarka priimant teisės aktus buvo taikyta priimant 25 teisės aktus, ir sudaro 7,89 proc. – tai yra mažiausias tokios tvarkos taikymo rodiklis šios kadencijos metu.

Šios kadencijos metu Vyriausybė inicijavo kur kas didesnį skaičių įstatymų, priimtų ypatingos skubos tvarka nei Seimas – atitinkamai 16 (80 proc.) ir 4 (20 proc.).

Kaip  pažymi Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyrius, pernai pavasario ir rudens sesijų metu priimant teisės aktus ypatingos skubos tvarka nebuvo taikyta.

„Vertinant visų aštuonių Seimo kadencijų rodiklius, pastebėtina, kad itin sumažėjo ypatingos skubos tvarkos taikymas svarstant įstatymus (kartu su ratifikaciniais įstatymais). Tokia tvarka svarstytų įstatymų skaičius procentais palyginti su visų priimtų įstatymų skaičiumi 2020–2024 m. kadencijoje sudaro tik 1,1 proc.“, – pastebi Tyrimų skyrius.

Daugiausiai tokia tvarka svarstytų ir priimtų įstatymų buvo 2008–2012 m. kadencijoje – 54,5 proc.

J. Razma: ryškėja geros tendencijos

Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma,vertindamas Seimo veiklą teisėkūros srityje, Eltai sakė, kad ryškėja geros tendencijos.

„Jau tapo įprastu dalyku, kad nepriimame įstatymų ypatingos skubos tvarka, tai išlaikyta ir paskutinėje sesijoje. Seimas neretai kritikuojamas dėl labai didelio priimamų įstatymų skaičiaus, net atsirado terminas – teisėkūros infliacija. Paskutinė sesija šiuo aspektu rodo gerus pokyčius: per sesiją registruotų projektų skaičius yra pats mažiausias iš visų buvusių kadencijų, žymiai sumažėjo ir per sesiją priimtų įstatymų skaičius”, –  pastebi J. Razma.

Pasak jo, neigiamai vertinama ir tai, kad Lietuvoje gana didelę svarstomų teisės aktų projektų dalį sudaro Seimo narių projektai, kai tuo tarpu demokratinėse ES šalyse ryškiai dominuoja vyriausybių teikiami projektai.

„Tuo aspektu paskutinėje sesijoje vėl matome teigiamus pokyčius: Vyriausybės teiktų priimtų įstatymų projektų gerokai daugiau negu teiktų Seimo narių”, – sako politikas.

Seimas kasmet renkasi į dvi eilines pavasario ir rudens sesijas. Pavasario sesija prasideda kovo 10 dieną ir baigiasi birželio 30 dieną. Rudens sesija prasideda rugsėjo 10 dieną ir baigiasi gruodžio 23 dieną.