Seimo rudens sesija netapo paskutine Civilinės sąjungos įstatymui: partneriai situaciją aiškina skirtingai

Lietuva

BNS/Fotobankas nuotr.

Augustė LyberytėŠaltinis: ELTA

287421

Šeštadienį pasibaigusi Seimo rudens sesija turėjo būti paskutinė priimti prieštaringų vertinimų sulaukiantį Civilinės sąjungos įstatymo projektą – bent jau tokios pozicijos rugpjūčio pabaigoje laikėsi Laisvės partijos vadovybė. Visgi, mažiesiems koalicijos partneriams teko konstatuoti, kad per šį politinį sezoną daugiau paramos klausimui neatsirado – civilinė sąjunga taip ir nepasiekė Seimo darbotvarkės.

Valdančiosios daugumos atstovai susiklosčiusią situaciją aiškina skirtingai. „Laisviečiai“ įsitikinę – civilinė sąjunga nesusidurtų su tiek kliūčių, jeigu Seime būtų daugiau Laisvės partijos atstovų. Ir nors liko vos metai kadencijos, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė nepraranda vilties, kad civilinę sąjungą Seimui pavyks priimti.

Visgi, Liberalų sąjūdžio vadovybė svarsto, jog vienas iš prioritetinių koalicijos partnerių klausimų veikiausiai būtų išspręstas, jeigu viena iš politinių jėgų nebūtų jo uzurpavusi. Dėl to, svarsto Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, ir visos diskusijos dėl civilinės sąjungos buvo lydimos debatų dėl koalicijos tvirtumo. Tad vertinant aplinkybes ir artėjantį rinkimų maratoną, liberalų pirmininkė nesiima prognozuoti, ar per likusius metus darbo valdančiojoje daugumoje pavyks šį klausimą išspręsti.

A. Armonaitė: jeigu Laisvės partijos narių Seime būtų daugiau, nereikėtų daryti kompromisų dėl civilinės sąjungos

Mėnesio pradžioje po koalicinės tarybos susitikimo Laisvės partijos pirmininkė A. Armonaitė pareiškė – valdančiosios daugumos partneriai nesutelkė pakankamai balsų Civilinės sąjungos įstatymo projektui palaikyti.

Politikė tikina – „laisviečiai“ rudens sesijos metu dėjo visas pastangas, kad būtų surastas palaikymas šiam projektui. Tačiau, pažymi ji, to padaryti nepavyko. Ir nors situacija nėra tenkinanti, rinkėjai, anot jos, privalo žinoti tiesą.

„Dirbome, kad būtų balsų daugiau civilinei sąjungai, bet teko šią sesiją konstatuoti, kad valdančiajai daugumai nepavyksta surinkti reikiamo 71 balso už. Matyt, rinkėjai nusipelnė tiesos – šią sesiją mes taip pat tą pasakėme“, – Eltai teigė A. Armonaitė.

Nepaisant to, Laisvės partijos lyderė viliasi, kad Seimas dar šioje kadencijoje gali įteisinti civilinę sąjungą – nors likusios dvi sesijos ir dvelks rinkimų atmosfera.

„Aš visada turėsiu vilties. Dar metai laiko liko. Nepaisant to, kad konstatuojame, jog valdančiosios koalicijos partijoms nepavyksta sutelkti pakankamo skaičiaus balsų už, mes kiekvieną savaitę planuojant Seimo posėdžius skaičiuojame – koks yra santykis Seimo salėje. Ir aš neatmetu galimybės, kad gali klausimas sugrįžti“, – aiškino ministrė.

Visgi, pripažino parlamentarė, Civilinės sąjungos projektas ir tai, kokios diskusijos lydėjo ir tebelydi šią iniciatyvą, leidžia daryti išvadą – jeigu Seime būtų daugiau Laisvės partijos delegatų, klausimas būtų išsprendžiamas gerokai paprasčiau.

„Išvada, kurią aš darausi iš šio politinio proceso – yra politinė. Laisvės partijos yra 10 Seimo narių, bet mūsų turi būti daugiau“, – kalbėjo ji.

„Mums nereikėtų daryti kompromisų ar visokių kūrybinių veiksmų, jeigu mūsų būtų 15 ar 20. Tokiu atveju priimti civilinę sąjungą būtų daug lengviau“, – aiškino Laisvės partijos pirmininkė.

V. Čmilytė-Nielsen: aplinka priimti sprendimus nesidaro lengvesnė

Sesijos pradžioje, reaguodama į „laisviečių“ pareiškimus apie esą paskutinį civilinei sąjungai palankų politinį sezoną, Liberalų sąjūdžio vadovė V. Čmilytė-Nielsen pabrėžė – projekto gali laukti bloga baigtis, mat, Seimo salėje pakankamos paramos klausimui nėra. Todėl ji nesutiko su A. Armonaite ir tikino kad, diskusijas kėlęs įstatymas gali būti priimtas ir vėliau.

Tokios pat pozicijos politikė laikosi ir dabar.

„Kol nėra užtikrinto 71 balso už partnerystę, tol, mano manymu, teikti įstatymą aklai, tikintis, kad jis kažkaip praeis ir vėliau pavyks atmesti galimą prezidento veto – būtų naivu. O ko mažiausiai norėtųsi – kad civilinę sąjungą ištiktų tas likimas, kad baigiantis kadencijai, projektas nusinulintų, jo nebeliktų“, – Eltai teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Daugiau palaikymo civilinė sąjunga gautų, jeigu šis įstatymo projektas nebūtų vienos koalicijos partnerės klausimas, svarsto parlamento vadovė.

„Partnerystės klausimas nėra vien tik „laisviečių“ prerogatyva, neturėtų būti vien jų uzurpuotas klausimas. (...) Nors viešojoje erdvėje gali kartais taip pasirodyti, bet tai nėra vienos frakcijos (klausimas – ELTA) ir toks tikrai neturėtų būti, jeigu mes norime, kad jis būtų įgyvendintas Seime“, – samprotavo ji.

Koją kiša ir tai, tęsė V. Čmilytė-Nielsen, kad partnerystės klausimas bei jo likimas Seime tiesiogiai tapatinamas su valdančiosios koalicijos likimu.

„Su partneryste būtų buvę kur kas lengviau nuo pat pradžių, jeigu tai nebūtų taip ryškiai tapęs vienos partijos klausimu. Nuo pat kadencijos pradžios, kiek pamenu, buvo labai stipriai sufokusuotas dėmesys į partnerystę kaip tokį koalicijos išlikimo klausimą. Natūralu, kad tokioje atmosferoje labai sunku gauti opozicijos atstovų paramą – nes tai tampa parama ne pačiam problemos išsprendimui, o, suprask, parama koalicijos problemų sprendimui“, – aiškino politikė.

„Čia, manau, buvo padaryta didžiausia strateginė klaida. Padaryta, turiu pasakyti, kolegų iš Laisvės partijos – taip suasmenintas klausimas. Būtų kur kas paprasčiau jį spręsti, jeigu klausimas nebūtų suasmenintas“, – akcentavo V. Čmilytė-Nielsen.

Todėl, vertindama šias aplinkybes, prognozuoti, ar šioje kadencijoje Seimui dar pavyks priimti Civilinės sąjungos įstatymą, parlamento pirmininkė nesiėmė.

„Išeinama į daugiau rinkiminį kelią – takoskyros pradeda didėti tarp absoliučiai visų parlamentinių partijų. Matyt, ta aplinka priimti svarbius sprendimus nesidaro lengvesnė“, – pripažino V. Čmilytė-Nielsen.

„Svarbu, kad eitume į salę tada, kada žinome, kad yra palaikymas“, – pakartojo ji.

R. Morkūnaitė-Mikulėnienė: turime matyti realią situaciją

Konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė antrina Seimo pirmininkei. Anot politikės, rudens Seimo sesijos metu parlamento salėje nepavyko mobilizuoti reikiamo balsų skaičiaus civilinei sąjungai.

„Matome Seimo aritmetiką, suprantame išsiskiriančias kolegų nuomones. Ta aritmetika nėra pakankama galutiniam įstatymo priėmimui“, – pripažino ji, nesiimdama spėlioti, ar dar gali atsirasti daugiau balsų.

„Pagal dabartinį skaičiavimą, turime matyti realią situaciją ir pripažinti, kad šiuo klausimu niekada tiek Seime, tiek visuomenėje nėra buvę diskusijų. Einant į vieni kitų pažinimą ir supratimą, vis tik kelias nueitas ilgas. Tai irgi, manau, galima įvertinti kaip gerą ženklą“, – aiškino R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

ELTA primena, kad Seimas po svarstymo gegužės mėnesį pritarė valdančiosios daugumos partijų inicijuotam Civilinės sąjungos įstatymo projektui. Tam, kad jis būtų priimtas, parlamentarai turės balsuoti dar kartą.

Projektu siūloma sureguliuoti santuokos nesudariusių, tačiau bendrus tarpusavio santykius kuriančių asmenų tiek turtinius, tiek asmeninius neturtinius santykius.

Visgi skeptiškai įstatymą vertina dalis Seimo narių valdančiojoje daugumoje ir opozicijoje. Abejones dėl projekto ne kartą yra išsakęs ir prezidentas. Tačiau konkrečių įstatymo detalių bei savo požiūrio dėl jų šalies vadovas nekomentuoja ir tikina, kad laukia galutinio Seimo apsisprendimo.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt