Seimo pirmininkė: visose šalyse demokratija glaudžiai susijusi su moterų teisių statusu

Seimo pirmininkė: visose šalyse demokratija glaudžiai susijusi su moterų teisių statusu
Lietuva
BNS/Fotobankas nuotr.
Milena Andrukaitytė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  BNS

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos renginiuose apie moterų politines teises ir lyderystę pasaulinių iššūkių laikais ragino imtis realių veiksmų ir moteriško solidarumo krizių akivaizdoje, kad šios diskusijos nebūtų tik teorinis apmąstymas.

„Apžvelgę pastaruosius kelerius metus matome, kokią jėgą rodė Baltarusijos moterys. Matome, kas dabar vyksta Irane. Matome, ką gali padaryti ir daro Ukrainos moterys. Pasaulio lyderiai, nepaisydami lyties, privalo remti tokius laisvės proveržius ne tik kalbomis ar deklaracijomis ir padėti toms iniciatyvoms tapti efektyviais demokratijos proveržiais ten, kur žmonės kelia galvas dėl savo laisvės“, – Niujorke šią savaitę vykstančiame renginyje sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Pasak Seimo pirmininkės, demokratija ir lyčių lygybė yra glaudžiai tarpusavyje susijusios: kova už demokratiją yra kova už moterų teises ir kova už moterų teises yra kova už demokratiją.

Lietuvos parlamento vadovė pažymėjo, kad kiekviena šalis turi skirtingą moterų politinių teisių ir lyderystės patirtį, tačiau visose šalyse demokratija glaudžiai susijusi su moterų teisių statusu, o dažnai tai netgi siejama su valstybingumu, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius.

„Moterų kova už politinę lygybę ir rinkimų teisę 19 amžiaus pabaigoje ir 20 amžiaus pradžioje koreliuoja su judėjimu už nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą. Dėl to jau 1918 metais pirmoje laikinoje Lietuvos Konstitucijoje buvo užtikrintos lygios rinkimų ir politinės teisės. Kad ir kaip būtų plėtotos moterų teisės, tik 2009-aisiais prezidente išrinkta pirma moteris. Per 32 nepriklausomybės metus tik trys moterys pirmininkavo Seimui“, – pasakojo V. Čmilytė-Nielsen.

Ji pridūrė, kad Lietuvoje moterys stovi prie trijų politinių partijų, kurios šiuo metu sudaro koalicinę vyriausybę, vairo.

„Norėčiau manyti, kad tai svarbi aplinkybė, sutrukdžiusi koalicijai žlugti tokiu sudėtingu metu, kai viena krizė keičia kitą: COVID-19 pandemijos sutramdymas, migracijos instrumentalizavimas, karas Ukrainoje, o dabar ir – energetikos šokas. Iš šios patirties ir asmeninio dalyvavimo galiu pasakyti, kad moterys nesutarimus siekia išspręsti derybomis. O šiandienos pasaulyje taikos ir taikaus ginčų sprendimo trūksta“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Seimo pirmininkės nuomone, dėl to JT misija užtikrinti tarptautine teise grįstą pasaulio tvarką yra dar svarbesnė. Ji sveikino JT generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso (Antonijaus Guterešo) pastangas skatinti tarpininkavimą kaip svarbią priemonę konfliktams švelninti.

„Kiekviena tarpininkavimo sėkmės istorija reiškia mažiau konfliktų, mažiau žmonių kančių ir daugiau lėšų plėtrai. Šiuo atžvilgiu, manau, itin svarbu užtikrinti, kad visos su tarpininkavimu susijusios pastangos būtų nuolat tinkamai finansuojamos. Savo ruožtu šalys turėtų pasiūlyti daugiau moterų kandidačių į JT tarpininkavimo sąrašą. Labai dažnai tarpininkavimo ir taikos procesuose dominuoja vyrai. Tai nesąžininga, nes konfliktai neproporcingai paveikia moteris“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Parlamento vadovė prisiminė prieš dvejus metus Baltarusijoje vykusius neteisėtus prezidento rinkimus, kilusius pilietinės visuomenės protestus, kuriems vadovavo trys moterys, tapusios Baltarusijos kovos už laisvę ir demokratiją simboliu.

„Tačiau tai taip pat kelia moterų solidarumo visame pasaulyje klausimą. Būtina pasaulio moterims susiburti ir remti viena kitą. Jei pasaulio lyderės būtų labiau asmeniškai įtrauktos į veiksmus, remiančius pilietinę Baltarusijos visuomenę, šiandien tenai galbūt švęstume demokratiją. Deja, vietoj demokratijos Baltarusijoje šiandien vyksta karas Ukrainoje, kurio pagrindinės aukos vėl tampa moterys ir vaikai, priversti bėgti iš karo siaubiamos šalies. Šiai precedento neturinčiai krizei įveikti vėl reikia moterų solidarumo“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Ketvirtadienį Seimo Pirmininkė susitiko su UNICEF vykdomojo direktoriaus pavaduotoja partnerystėms Karina Hulshof ir skaitė pranešimą aljanso „The Alliance Of Her“ ir Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos tinklų kūrimui skirtame priėmime.