Seimo pirmininkė susitiko su opozicija ir atsakė į papildomus klausimus dėl K. Bartoševičiaus

Lietuva

BNS/Scanpix nuotr.

Augustė LyberytėŠaltinis: ELTA

258803

Pasibaigus ketvirtadienį Seime vykusiai neeilinei sesijai, parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen susitiko su opozicijos atstovais, išreiškusiais norą užduoti papildomus klausimus liberalų lyderei dėl buvusio Seimo nario ir nepilnamečių seksualine prievarta įtariamo Kristijono Bartoševičiaus.

Susitikimo su opozicija metu, politikė sulaukė panašių klausimų dėl K. Bartoševičius istorijos, kaip ir plenarinių posėdžių salėje – tiek dėl sausio 20 d. turėtų darbinių susitikimų, tiek dėl to, ar generalinė prokurorė Nida Grunskienė ją informavo, kad įtariamasis Seimo narys yra ne liberalų frakcijos narys, ir pan.

„Žinote, kad velnias slypi detalėse. Ir kai tų detalių labai daug ir visą laiką skirtingos, tai ir kyla papildomi klausimai ne tik mums ir visuomenei. Dėl to mes ir susirinkome“, – susitikimo metu pastebėjo socialdemokratas Algirdas Sysas.

Nesiima kelti versijų dėl to, kaip galėjo nutekėti informacija K. Bartoševičiui

„Valstiečių“ frakcijos narys Arvydas Nakrošius domėjosi V. Čmilytės-Nielsen, ar ši dar nepavargo nuo opozicijos klausimų ir kaip, jos akimis, galėjo būti nutekinta informacija apie ikiteisminį tyrimą tuo metu komandiruotėje Čilėje buvusiam K. Bartoševičiui.

Seimo pirmininkė patikino, kad klausimai jos nevargina, tačiau, pasak jos, „sunkiau girdėti nepagrįstus ir asmeniškai įžeidžiančius kai kurių kolegų epitetus“.

„Klausimai manęs nevargina. Man galbūt sunkiau yra girdėti nepagrįstus ir labai asmeniškai įžeidžiančius kai kurių kolegų epitetus apie mane. Tiesiog tokius pakankamai sunkius, kurių nemanau, kad aš nusipelniau, kadangi nuo pirmosios dienos aš stengiausi elgtis maksimaliai korektiškai ir kalbėti maksimaliai lakoniškai“, – opozicijai sakė ji.

Politikė nesiėmė ir spekuliuoti apie galimas versijas, kaip ar kas galėjo informuoti buvusį konservatorių bendražygį. Tačiau liberalų lyderė pripažino, kad tam tikra jos pokalbio su N. Grunskiene detalės nutekėjo į viešumą. Tačiau ne iš jos, pažymėjo V. Čmilytė-Nielsen.

„Tai dabar kalbant apie Kristijoną Bartoševičių ir visą tą mįslę, visą tą istoriją – aš nežinau, kaip tai atsitiko. Ką aš žinau, ką aš matau – tai, kad informacija nėra labai gerai suvaldoma ir aš ne vieną mano asmeninio pokalbio, tarkime, su ta pačia su generaline prokurore pokalbio turinį vėliau pamatydavau žiniasklaidoje – labai, kaip pasakyti, detaliai atspindėtą. Ir ta informacija neišeina iš manęs. Tai matyt kažkokie informacijos nutekėjimai yra ir tą galima konstatuoti“,

Į 10 klausimų dėl K. Bartoševičiaus skandalo aplinkybių Seimo pirmininkė atsakė dar posėdžio metu, tačiau parlamento mažumai pareikalavus daugiau atsakymų, pasinaudodama Seimo statutu, V. Čmilytė-Nielsen į papildomas užklausas nebuvo linkusi atsakinėti.

Kelia klausimus dėl K. Bartoševičiaus skandalo aplinkybių

Sausio 23 d. generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi į Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen dėl Seimo nario Kristijono Bartoševičiaus teisinės neliečiamybės panaikinimo.

Visgi, keletą dienų iki to, sausio 20 d. vakarą pats politikas pateikė prašymą Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK), prašydamas panaikinti jo mandatą. Į VRK politikas kreipėsi būdamas komandiruotėje Čilėje, o savo sprendimą argumentavo asmeninėmis priežastimis.

Seimo opozicijai ir žiniasklaidai keliant klausimus dėl K. Bartoševičiaus pasitraukimo iš parlamento aplinkybių, paaiškėjo, kad tą patį penktadienį, kai politikas atsisakė mandato, V. Čmilytė-Nielsen buvo susitikusi su N. Grunskiene. Prokurorė informavo Seimo vadovę apie būsimą kreipimąsi dėl parlamentaro teisinio imuniteto naikinimo. Tiesa, tądien, pasak N. Grunskienės ir V. Čmilytės-Nielsen, nei K. Bartoševičiaus pavardė, nei politiko partinė priklausomybė nebuvo įvardinta.

Vėliau Seimo pirmininkė pripažino, kad po pokalbio su generaline prokurore, ji buvo susitikusi su premjere Ingrida Šimonyte. Abi politikės tikina apie ikiteisminį tyrimą, kuriame figūruoja K. Bartoševičius, nieko nežinoję.

Antradienį viešojoje erdvėje pasirodė informacija ir apie tai, kad konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sausio 20 d. skambino komandiruotėje buvusiam Seimo nariui. Žurnalistams ji aiškino tai dariusi po to, kai gavo K. Bartoševičiaus žinutę apie sprendimą pasitraukti iš parlamento. Politikė taip pat nurodė, kad su buvusiu kolega bendravo per programėlę „Signal“, kurioje, pasak jos, neišliko siųsti pranešimai.

Istorijos aplinkybės ėmė kelti klausimus Seimo opozicijai – imta spėlioti, ar Čilėje buvusiam Seimo nariui parlamento vadovybė ar frakcijos kolegos nenutekino informacijos apie ikiteisminį tyrimą. Dėl to parlamento mažuma nutarė sušaukti neeilinę Seimo sesiją.

Nepavyko sudaryti laikinosios tyrimo komisijos

K. Bartoševičiaus klausimu Seimo mažumai priklausantys politikai inicijavo ir laikinąją tyrimo komisiją, skirtą išsiaiškinti, ar nebuvo nutekinta informacija apie teisėsaugos atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl K. Bartoševičiaus.

Tačiau ketvirtadienį Seimo opozicijai nepavyko įsteigti laikinosios tyrimo komisijos. Už laikinosios tyrimo komisijos steigimą balsavo 52 Seimo nariai, prieš – 44, susilaikė 16 parlamentarų.

Neeilinės Seimo sesijos išvakarėse Seimo Teisės departamentas pateikė išvadą dėl šios iniciatyvos. Parlamento teisininkams kilo abejonių, ar inicijuojama laikinoji tyrimo komisija gali turėti įgaliojimus atlikti planuojamos apimties tyrimą. Jų teigimu, reikėtų pasvarstyti, ar iniciatyva „dera su oficialiąja Konstitucinio Teismo doktrina“.

Nepaisant opozicijos priekaištų ir argumentų, kad tokia Seimo Teisės departamento išvada dar nereiškia, jog ketinama steigti laikinoji komisija prieštarauja Konstitucijai, konservatoriaus Stasio Šedbaro pirmininkaujamas Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) nusprendė įvertinti iniciatyvos atitiktį pagrindiniam šalies įstatymui. Opozicija tai įvertino kaip valdančių bandymą galimai nutekintos informacijos K. Bartoševičiui istorijoje „pasislėpti už procedūrų“. Mat TTK pripažinus projektą prieštaraujančiu Konstitucijai, komisijos sudarymui Seimo salėje turės pritarti ne mažiau kaip 71 Seimo narys.

Visgi Seimo TTK ketvirtadienį apsisprendė nesvarstyti, ar opozicijos iniciatyva steigti laikinąją tyrimo komisiją, kuri aiškintųsi buvusio parlamentaro Kristijono Bartoševičiaus skandalo aplinkybes, prieštarauja Konstitucijai.

Toks bendras komiteto narių sutarimas buvo pasiektas dėl to, nes Teisės ir teisėtvarkos komitetas neturi apsibrėžęs aiškaus kriterijo, ar esant Seimo Teisės departamento išvadai dėl galimo Konstitucinio Teismo doktrinos neatitikimo, galima svarstyti įstatymo projekto neatitikimą Konstitucijai. Todėl Seimui užteks paprastos parlamentarų daugumos, kad laikinoji tyrimo komisija Seime būtų įsteigta.

Praėjusį trečiadienį prokuratūra paskelbė, jog iš Seimo pasitraukusiam K. Bartoševičiui pareikšti įtarimai dėl seksualinio prievartavimo ir nepilnamečio asmens tvirkinimo. Kaip skelbė prokuratūra, turimi ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia įtarti, kad nusikalstamos veikos buvo įvykdytos įtariamajam esant Seimo nariu. Šiuo metu nukentėjusiais yra pripažinti 4 asmenys, tuo metu buvę mažamečiais arba nepilnamečiais.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt