Seimo opozicija: prezidento kritika santūri, subtili ir neperlenkta

Lietuva

Juliaus Kalinsko (ELTA) nuotr.

Aurimas Ragelis, Giedrius Gaidamavičius, Sniegė BalčiūnaitėŠaltinis: BNS.LT

306338

Prezidentui Gitanui Nausėdai antradienį Seime perskaičius jau penktąjį metinį pranešimą, parlamentinė opozicija jam ypatingų pastabų teigia neturinti, o kritiką Seimui ir Vyriausybei vadina santūria, subtilia ir neperlenkta.

Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis pranešimą pavadino „švelniu ir pūkuotu“, tačiau taikliai atliepusiu pastarųjų ketverių metų Vyriausybės darbą, tuo metu socialdemokratų atstovo Algirdo Syso teigimu, jis palietė beveik visus gyvenimo kampelius.

Tuo metu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė teigė norėjusi išgirsti daugiau vertinimų dėl ekonominės situacijos.

„Pagrįsta, švelni kritika, dalykiškas pranešimas. Tikrai, matyt, jau sutapo su tuo, kad tai yra paskutinis šios kadencijos pranešimas, tai labai taikliai atliepė visas tas valstybės ydas. Matyt, esminis akcentas, kad matosi, kad nuvylė šita Vyriausybė su savo neįgyvendintais darbais prezidentą per šiuos ketverius metus“, – žurnalistams Seime antradienį sakė S. Skvernelis.

„Kaip ir tikėjausi, kad tai yra toks paskutinis pakankamai švelnus, pūkuotas pranešimas, bet akcentavęs šios Vyriausybės ketverių metų veiklos etapą“, – pridūrė politikas ir buvęs premjeras.

Jis teigė prezidento kalboje vietomis įžvelgęs ironijos, įskaitant ir kai kuriuos ministrus, tačiau išgirdęs ir daug kritikos.

„Kartais netgi tas toks subtilus paminėjimas yra geriau priimamas negu tiesmuka, beatodairiška kritika. (...) Bet tikrai nebuvo perlenkta. Manau, kad prezidentas pasakė, jog beviltiška žiūrėti atgal ir kas yra dabar, ir daug lūkesčių jis deda į rudenį (Seimo rinkimus – BNS)“, – teigė Seimo narys.

Prezidentui, be kita ko, pareiškus, kad valdžios asmenų sąsajų su verslo interesais kartelė nuleista per žemai, o atsistatydinusiai socialinės apsaugos ir darbo ministrei Monikai Navickienei ir institucijoms dar reikės atsakyti į neatsakytus klausimus, S. Skvernelis mano, kad šalies vadovas taip atliepė į politines aktualijas.

„Galbūt tai toks simbolinis akcentas į tai, ką Tėvynės Sąjunga ir jos politikai kalbėjo, veikė anksčiau, kol nebuvo valdžioje. Tai dabar galbūt visos ketverių metų jų skaidrumo politikos vyšnia ant torto yra šita istorija“, – kalbėjo S. Skvernelis.

Jo teigimu, prezidentas „labai taikliai“ įvertino pastabas apie regioninę atskirtį: „Akivaizdžiai matosi, kad šitai Vyriausybei prioritetas buvo tik Vilnius, (...) bet apie regionus tikrai buvo mažiausiai galvojama“.

Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys socialdemokratas A. Sysas tvirtino prezidento kalbą vertinąs teigiamai.

„Jis palietė beveik visus gyvenimo kampelius. Kritika, manau, tokia santūri, jis (G. Nausėda – BNS), girdėjau, ir geriau moka išsireikšti. Tai šiuo atveju galbūt pakritikuota tik viena ministrė, kuri dabar pati populiariausia“, – Seime žurnalistams teigė jis.

A. Sysas piktinosi, kad prezidentas vardijo, kam reikia papildomo finansavimo, bet nepasakė, ką daryti, kad finansavimas augtų.

„Paminėjo, kad daugeliui sričių reikia pinigėlių, paminėjo, kad jų reikėtų vis daugiau, kad pasiektų ir krašto apsaugą, ir socialinę apsaugą, ir švietimui, ir neįgaliesiems. Ta prasme, visoms sritims reikia pinigų, deja, tik paminėjo“, – kalbėjo A. Sysas.

Jo teigimu, prezidentas žadėjo per penkerius metus pasiekti, kad lėšų perskirstymas per biudžetą būtų 35 proc., o dabar prisipažino, kad yra 33 proc.

„Jeigu būtų tie du procentai, tai čia virš milijardo eurų, kurie būtų biudžete, ir dalis tų problemų būtų užlopytos. Prezidentas turi iniciatyvos teisę ir reikėtų, kad jis siūlytų ne tik pasiūlymus rūpinantis silpniausiais, padidinant mažiausias pensijas, bet būtent tai, ką jis paminėjo, kad turtingiausi neproporcingai mažai sumoka mokesčių ir tai yra tikrai galimybė Lietuvos biudžetą papildyti žymiai didesniais mokesčiais, jeigu turtingi sumokėtų didesnius progresinius mokesčius nuo savo pajamų“, – kalbėjo A. Sysas.

LVŽS atstovė A. Norkienė teigė, kad frakcija panašiai, kaip valstybės vadovas, vertina politinę padėtį šalyje – svarbu, kad prezidentas akcentuoja paramą šeimai, tradicijoms, regionams.

„Šeimos, pajamų nelygybės ir regionų atskirties klausimus matome vienodai, šiais klausimais viskas, kas buvo pasakyta, skambėjo tarsi iš mūsų rinkiminės programos“, – BNS atsiųstame komentare teigė ji.

„Prezidentas kalboje sako tai, ką visus metus akcentuojame mes – valdantieji negirdi kitos nuomonės, atsakomybę bando perkelti kitiems, negirdi konstruktyvios kritikos, kad Lietuva ne tik didmiesčiai, bet ir kaimai, miestai ir miesteliai“, – pridūrė A. Norkienė.

Tačiau pasak jos, norėjosi išgirsti daugiau šalies vadovo vertinimų dėl ekonominės šalies situacijos ir kaip ją būtų galima keisti.

Pasak jos, G. Nausėda aiškiai pabrėžė valdančiųjų klaidas be tai, kad nacionalinio saugumo, teisėtvarkos, socialinės politikos, sveikatos apsaugos, švietimo, transporto ir daugelio kitų sričių iššūkius turime spręsti anksčiau, nei jie įgauna kritinį mastą.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt