Seimo narys L. Kasčiūnas siūlo griežtinti patikrą investicijoms į Lietuvai svarbius strateginius objektus

Vilnius

Dmitrijaus Radlinsko nuotr.

Reporteris AgnėŠaltinis: Etaplius.lt

112662

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Laurynas Kasčiūnas registravo įstatymo pataisas, kuriomis siekiama sugriežtinti investicijų į strateginius ūkio sektorius ir kritinę infrastruktūrą atitikties nacionaliniam saugumui vertinimą taip, kad strateginių objektų ar kritinės infrastruktūros plėtros projektuose galėtų dalyvauti tik europinės ar transatlantinės integracijos kriterijus atitinkantys subjektai.

„Pagal šiuo metu galiojantį Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymą, investuotojo patikra dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams atliekama vadovaujantis įstatyme nustatytais kriterijais. Jų iš viso yra 9. Tačiau Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija, vertindama galimas rizikas ir grėsmes nacionaliniam saugumui, turi plačias specialiųjų tarnybų pateiktos informacijos interpretavimo galimybes. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad Komisija, vertindama investuotojo atitiktį nustatytiems kriterijams, teiktų preferencijas europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkantiems investuotojams ir jų verslo ryšiams su europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančiomis valstybėmis. Toks reikalavimas Komisijai susiaurintų interpretavimo galimybes, vertinant galimas rizikas ir grėsmes nacionaliniam saugumui“, – įstatymo pataisas komentavo Seimo narys.

L. Kasčiūno teigimu, pasitaiko tokių atvejų, kada strateginę reikšmę visam regionui turinčius energetinius projektus, Lietuvoje įgyvendina šalies rangovas, turintis verslo ryšių Baltarusijoje ir Rusijoje, įskaitant ir valstybinius užsakymus, taip pat tamprių ryšių su tų šalių valdžios institucijų atstovais, apie kuriuos perspėjo ir Valstybės saugumo departamentas (VSD).

„Tačiau rangovą tikrinusi Komisija jokių galimų rizikų ir grėsmių nacionaliniam saugumui neįžvelgė. Nors tokiose šalyse kaip Baltarusija ar Rusija valstybiniai užsakymai yra dažnai paremti tampriais ryšiais su verslo atstovais ir politinėmis protekcijomis. O Lietuvos įmonės dalyvavimas tų šalių projektuose didina riziką, kad, pavyzdžiui, gali būti perskirstyti įmonės resursai ir vilkinamas Lietuvai strategiškai svarbaus energetinio projekto įgyvendinimas“,- sako L. Kasčiūnas.

Jo teigimu, taip pat reikia atsižvelgti ir į Kinijos didėjančią įtaką, investuojant į infrastruktūros objektus visame pasaulyje. Parlamentaras pastebi, kad pernai gruodžio 4 d. Londone vykusio NATO viršūnių susitikimo deklaracijoje pirmą kartą oficialiai pripažinti didėjančios Kinijos įtakos ir vykdomos užsienio politikos keliami iššūkiai.

„Reikia pastebėti, kad Kinija savo dalyvavimą globalioje laisvos prekybos erdvėje derina su komunistų partijos išlaikoma vidinių procesų kontrole ir ekonominiu protekcionizmu. Tai kelią riziką, kad tokios investicijos, ypač į strateginius ūkio sektorius, gali būti išnaudojamos galimam šnipinėjimui ar bandymams daryti įtaką politiniams procesams“ – sako L. Kasčiūnas.

Tikimasi, kad priėmus įstatymo projektą bus labiau suvaldomos nacionaliniam saugumui galinčios kilti rizikos ir grėsmės.

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt