Seimo nariui P. Gražuliui pateikti įtarimai dėl LGBTIQ narių niekinimo

74967206c2090d8cc4cee78247abc51b625b6962
Lietuva
BNS Fotobanko nuotr.
Jūratė Skėrytė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  BNS

Seimo nariui Petrui Gražuliui pateikti įtarimai dėl LGBTIQ narių niekinimo.

Ketvirtadienį jis policijoje apklaustas kaip įtariamasis, BNS patvirtino sostinės policija ir pats parlamentaras.

„Taip, pateikė įtarimus. Dėl Šventojo Rašto skaitymo“, – teigė P. Gražulis.

Jis sakė nežinąs tikslaus Baudžiamojo kodekso straipsnio, pagal kurį sulaukė įtarimų.

„Pagrindinis dalykas, kad negaliu skaityti Šventojo Rašto viešoje vietoje“, – kartojo Seimo narys.

Jis teigė, kad jokių kardomųjų priemonių jam neskirta.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Julija Samorokovskaja BNS informavo, kad P. Gražuliui pareikšti įtarimai pagal Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio II dalį – kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę. 

Kodeksas numato, kad tas, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Galimybę apklausti Seimo narį įtariamuoju teisėsauga įgijo praėjusią savaitę, kai parlamentas panaikino Seimo narių Mišrios grupės atstovo P. Gražulio teisinę neliečiamybę.

Dėl to į Seimą prieš keletą savaičių besikreipusi generalinė prokurorė Nida Grunskienė sakė, kad prokurorai atlieka ikiteisminį tyrimą dėl viešo tyčiojimosi ir žmonių grupės niekinimo dėl jų seksualinės orientacijos ir nori jame P. Gražulį apklausti įtariamuoju.

Tyrimas pradėtas praėjusių metų gegužės 26 dienos po P. Gražulio apsižodžiavimo Seimo koridoriuje su LGBTIQ atstovais.

Tą dieną Seimui po pateikimo pritarus Civilinės sąjungos įstatymo projektui, įteisinančiam tos pačios lyties asmenų partnerystę, P. Gražulis, išėjęs iš plenarinių posėdžių salės sutiko kelis LGBTIQ bendruomenės atstovus ir juos iškeikė, išvadino išsigimėliais, platinančiais venerines ligas, siūlė gydytis.

Parlamentaras teigia tik išsakęs krikščionišką poziciją, ją grindė Šventuoju Raštu, kur, anot jo, net griežčiau rašoma apie homoseksualius asmenis.

Baudžiamajame kodekse numatyta, kad tas, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, gali būti baudžiamas bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Pagal Konstituciją, Seimo narys be parlamento sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali kitaip suvaržoma jo laisvė.

Teisinis imunitetas P. Gražuliui šioje kadencijoje panaikintas jau antrą kartą. 2020 metų gruodį jis panaikintas, kad būtų galima politikui pateikti įtarimus dėl piktnaudžiavimo „Judex“ koldūnų byloje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) šių metų lapkritį galutiniu sprendimu už piktnaudžiavimą nuteistam Seimo nariui P. Gražuliui paliko galioti apkaltinamąjį nuosprendį.

Teisėsaugos duomenimis, pasinaudodamas Seimo nario statusu P. Gražulis padėjo tvarkyti šaldytus maisto produktus gaminančios bendrovės „Judex“ problemas, kai Rusijos pareigūnai 2015 metais šios įmonės produkcijoje rado listerijos bakterijų.

Dėl šio nuosprendžio P. Gražuliui pradėta apkalta. Be to, Konstitucinis Teismas  nagrinėja kitos apkaltos P. Gražuliui bylą – už tai, kad jis tyčia balsavo už kitą Seimo narį.