Seimo narių pasiūlymai dėl  Darbo kodekso: nuotolinio darbo išlaidos, sveikatos gerinimo atostogos

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Stončaitis ketina pateikti  patobulintą Darbo kodekso pakeitimo variantą dėl nuotoliniu būdu dirbančių darbuotojų.

 

Projekto autorius mano, kad jei dirbant nuotoliniu būdu darbuotojas patiria papildomų išlaidų, susijusių su darbu, jos turi būti atlygintos.

 

Parlamentaro duomenimis, nuotolinio darbo išlaidų kompensavimą taiko Latvija, Lenkija, Ispanija, Kroatija, Portugalija, Prancūzija, Slovakija, Slovėnija ir kitos šalys.

 

Pagal jo naują siūlomą projektą, „jeigu dirbdamas nuotoliniu būdu darbuotojas patiria papildomų išlaidų, susijusių su jo darbu, darbuotojo turimų darbo priemonių naudojimu ar darbo priemonių įsigijimu, įsirengimu, naudojimu, jos privalo būti kompensuotos. Darbo sutarties šalys privalo susitarti dėl padidėjusių išlaidų internetinio ryšio paslaugoms, taip pat elektros energijos, šildymo ir vandens, naudojamo darbo reikmėms, vartojimo išlaidų kompensavimo ir (ar) dėl kitų papildomų išlaidų kompensavimo dydžio ir mokėjimo sąlygų“.

 

 

Seimo narys socialdemokratas Tomas Bičiūnas ketina pateikti Darbo kodekso pataisas, kuriomis siekiama užtikrinti teisę darbuotojams išjungti skaitmeninius prietaisus ir likti darbdavio nepasiekiamais nedarbo metu; užtikrinti darbuotojų teisę į privatų gyvenimą.

 

„Šiuolaikinės technologijos leidžia dirbti bet kuriuo metu ir bet kurioje vietoje. Pastebima, kad tokia praktika turi neigiamų padarinių, nes skatina prailginti darbo laiką bei ištrinti ribas tarp darbo ir privataus gyvenimo. Taigi, po darbo valandų darbuotojams turi būti užtikrinta teisė būti nepasiekiamiems“,- sako R. Bičiūnas.

 

Į Darbo kodeksą jis siūlo įrašyti, kad „darbuotojas turi teisę atsijungti nuo skaitmeninių įrenginių ir būti darbdavio nepasiekiamas ne darbo laiku.“

 

 

Ketvirtadienį Seimas balsuos, ar pritarti socialdemokrato Lino Jonausko įregistruotoms Darbo kodekso pataisoms, kuriomis jis siūlo darbuotojams per metus suteikti 5 dienas apmokamų sveikatos gerinimo atostogų.

 

Parlamentaras tikisi, kad suteiktos papildomos dienos paskatintų Lietuvos gyventojus labiau rūpintis savo sveikata.

 

„Sveikatos priežiūros rezultatai Lietuvoje yra vieni prasčiausių Europos Sąjungoje. 2017 m. tikėtina gyvenimo trukmė gimstant buvo 75,8 metų, t. y. daugiau nei penkeriais metais trumpesnė nei ES vidurkis, kuris siekia 80,9 metų. Pandemija taip pat prisidėjo prie blogėjančios Lietuvos gyventojų fizinės ir psichinės sveikatos. Sveikatos gerinimo atostogos galėtų paskatinti žmones labiau rūpintis savo sveikata. Sveikata – tai ne tik ligų nebuvimas, bet ir fizinė, dvasinė bei socialinė žmonių gerovė, todėl sveikatos gerinimą nereikėtų susiaurinti iki gydymo. Darbdavys neturėtų kontroliuoti, kaip jo darbuotojas išnaudos sveikatos gerinimo atostogas – ar tiesiog ramiam pabuvimui namuose, meditacijos stovykloje, sporto treniruotėse, ar taisydamasis dantis, tačiau tokios atostogos tikrai yra reikalingos ir paskatins gyventojus labiau rūpintis savo sveikata“, – sako L. Jonauskas.

 

Pasak jo,  panašias atostogas darbuotojams dažnai suteikia verslo įmonės.

 

„Verslo sektorius yra lankstesnis ir jis dažnai eksperimentuoja su tuo, kaip motyvuoti darbuotojus ir padaryti jų darbą daug efektyvesnį. Pailsėję, nepervargę, kūrybingi ir motyvuoti darbuotojai yra vertybė, todėl darbdavys rūpinasi jų emocine ir fizine gerove. Ir kai kuriose Lietuvoje veikiančiose verslo, IT įmonėse dažnai darbuotojai gali pasiimti apmokamas „dienas sau“. Tokios „dienos sau“ galėtų būti prieinamos visiems, kaip motyvacija rūpintis savo sveikata“, –  teigia L. Jonauskas.

 

Jo nuomone, Lietuvos gyventojai atostogauja per mažai, o dėl to gresia perdegimas, fiziniai negalavimai ir psichinės ligos.

 

„Profesinės sąjungos dažnai kalba, kad Lietuvos darbuotojai dirba per daug. Anksčiau lietuviai turėjo 28 dienų atostogas, tačiau pakeitus Darbo kodeksą, liko įtvirtintos 20 darbo dienų atostogos. Tai – vienos trumpiausių atostogų Europos Sąjungoje, kurias dažnai lietuviai neišnaudoja tikram poilsiui. Jas naudoja dantų tvarkymui ar kitokiam sveikatinimui, todėl būtų logiška įteisinti atskiras – sveikatos gerinimo atostogas“, – sako L. Jonauskas.

 

Jo siūlomas projektas numato, kad „sveikatos gerinimo atostogos – laisvas nuo darbo laikas, suteikiamas darbuotojui jo prašymu sveikatai gerinti. Už sveikatos gerinimo atostogas darbuotojams mokamas vidutinis darbo užmokestis“.

 

Teisė pasinaudoti dalimi sveikatos gerinimo atostogų atsirastų darbuotojui, kuris nepertraukiamai dirba 3 mėnesius.Sveikatos gerinimo atostogų pakeisti pinigine kompensacija būtų draudžiama.

 

 

Darbo kodekse siūloma įteisinti prievolę kasmet indeksuoti dienpinigius ir kitas komandiruočių išlaidas.

 

Tai numatančią Darbo kodekso pataisą ketina pateikti Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas.

 

Į šį dokumentą siūloma įrašyti, kad „dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų kasmetinio indeksavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Konkretūs dienpinigių dydžiai ir jų mažinimo kriterijai turi būti nurodyti darbo sutartyje.“

 

„Didelė dalis vilkikų vairuotojų didžiąją dalį savo uždarbio gauna per dienpinigius, nes yra nuolatinėse komandiruotėsė. Tai bloga, bet daugelyje šalių galiojanti praktika ir sektoriaus realybė“,– sako T. Tomilinas.

 

Jis tikisi, kad nustačius siūlomą teisinį reguliavimą, asmenims, kurių darbo pobūdis reikalauja vykti į komandiruotes, bus užtikrintas teisingesnis ir sąžiningesnis atlyginimas už komandiruočių metu patirtas išlaidas bei bus išvengta tokių išlaidų apmokėjimo „vokeliuose“. Taip pat tikimasi, kad siūlomi pakeitimai sustiprins darbuotojo poziciją dienpinigių dydžio nustatymo atveju.

 

Projekto iniciatorių teigimu, šiuo metu teisės aktuose nėra numatyta aiški dienpinigių ir kitų komandiruotėse patirtų išlaidų apmokėjimo ir indeksavimo tvarka.