Seimo nariai nesutaria, kaip turėtų keistis parlamentinių lėšų išmokėjimo tvarka: mato keletą išeičių

Lietuva

Dainiaus Labučio (ELTA) ir Andriaus Ufarto (ELTA) nuotr.

Gailė Jaruševičiūtė-MockuvienėŠaltinis: ELTA

292318

Į Seimą persikėlus iniciatyvai „Skaidrinam“ ir viešoje erdvėje pradėjus kalbėti apie galimą piktnaudžiavimą parlamentinei veiklai skirtomis lėšomis, tiek valdantieji, tiek ir opozicija sutaria, kad šiuo metu galiojančią išmokų tvarką reikia keisti. Visgi, kaip tai padaryti, Seimo narių nuomonės išsiskiria. Nors dalis politikų palaiko jau ne kartą siūlytą iniciatyvą parlamentines lėšas pridėti prie Seimo narių atlyginimo, kiti laikosi pozicijos, kad šias išmokas paprasčiausiai reikėtų gerokai sumažinti.

Mato poreikį keisti dabartinį parlamentinių lėšų reglamentavimą

Opozicinės Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis teigia apskritai nematantis parlamentinių išmokų prasmės. Todėl politikas palaiko idėją šias lėšas pridėti prie Seimo nario atlyginimo.

„Aš iš viso nematau tų parlamentinių išlaidų prasmės. Reikėtų 40 proc. mokesčių pavidalu grąžinti į biudžetą, kitą dalį pridėti prie atlyginimo ir turbūt daug visokiausių klausimų išsispręstų. Bet aš šneku apie tai jau šešti metai, niekas to girdėti nenorėjo“, – Eltai teigė A. Mazuronis, ir pats patekęs į iniciatyvos „Skaidrinam“ akiratį.

Panašios pozicijos laikosi ir Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) Seime seniūnė Rasa Budbergytė. Politikė sutinka, kad vienas iš galimų kelių – parlamentinių išmokų naikinimas, šią sumą pridedant prie Seimo nario atlyginimo.

„Viena iš galimybių – padaryti taip, kaip padarėme su savivaldybių tarybų nariais – paskirti tam tikrą priedą, iš kurio neatsiskaitytinai Seimo narys galėtų apsirūpinti darbo priemonėmis: kompiuteriais, telefonais ir t.t.“, – sakė R. Budbergytė.

„Bet jokiu būdu nenorėčiau pasakyti, kad tai turėtų būti minimali suma – pavyzdžiui, 100 eurų. Negalime mes taip drastiškai padaryti“, – pridūrė socialdemokratė.

Kitas būdas, pasak jos, galėtų būti griežtesnis parlamentinių lėšų panaudojimo reglamentavimas.

Seimo Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas taip pat akcentuoja, kad poreikis keisti šiuo metu galiojančią parlamentinių išmokų tvarką yra akivaizdus. Pats politikas neslepia palaikantis idėją, kad šios lėšos būtų pridėtos prie Seimo narių atlyginimų.

„Reikia mažiau taisyklių, bet aiškesnių. Tai reiškia, dalį tų lėšų pridėti prie atlyginimų. (...) Tiesa, ir anksčiau kuluaruose buvo tokių iniciatyvų, bet Seimo sandėlio trauka nugalėdavo norą pasukti tokiu keliu. Tai nežinau, ar tai pavyks ir šį kartą“, – Eltai teigė V. Mitalas

„Arba tada reikėtų dar griežčiau užreglamentuoti, sudėti į lentynėles, kiek kiekvienoje kategorijoje daugiausiai gali išleisti išlaidų“, – svarstė jis.

E. Gentvilas iniciatyvos nepalaiko: tiesioginiu naudos gavėju taptų Seimo nariai

Savo ruožtu Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas tikina nepritariantis iniciatyvai parlamentines lėšas pridėti prie parlamentarų atlyginimo.

Pasak jo, pagrindinė šio siūlymo problema, kad realiu naudos gavėju taptų Seimo narys.

„Jeigu kalbėtume apie tą pačią sumą, kokia yra skiriama dabar, tai valstybei kainuotų gerokai brangiau, nes atsirastų visos pridėtinės išlaidos: mokesčiai, įmokos Sodrai. Realiu naudos gavėju tokiu atveju tampa Seimo narys, kuris sumoka dar daugiau įmokų Sodrai ir kaupia sau pensijai dar daugiau negu su dabartiniu atlyginimu“, – Eltai teigė E. Gentvilas.

„Taip pat Seimo narys taptų nebesuinteresuotas pirkti gėles, saldainius ar knygas rinkėjams, nes tai jau būtų skiriama iš jo algos. (...) Juk niekas negalės reikalauti, kad privalai išleisti šią atlyginimo dalį“, – akcentavo politikas.

Todėl liberalas siūlo geriau sumažinti šiuo metu Seimo nariams skiriamų parlamentinių lėšų dydį.

„Kas mėnesį Seimo nariui parlamentinėms išmokoms yra skiriama 0,8 vidutinio darbo užmokesčio (VDU). Ir Lietuvoje atsitiko taip, kad didėjant minimaliai algai, augant ekonomikai, pradėjo labai greitai augti ir vidutinis darbo užmokestis, o taip pat labai greitai pradėjo augti ir Seimo narių parlamentinės išmokos“, – akcentavo jis, siūlydamas šį nustatytą dydį Seimo valdybai kasmet peržiūrėti.

„Nes kai šios išmokos yra tokios didelės, tai kaip rojaus žaltys gundo ir kai kurie taško tuos pinigus, neracionaliai naudoja. Tai neleiskime šioms lėšoms automatiškai didėti, indeksuokime“, – pridūrė jis.

Iniciatyvai „Skaidrinam“ pasiekus Seimą, visuomenininkas Andrius Tapinas paviešino informaciją apie dalies politikų pirkinius už parlamentinei veiklai skirtas lėšas – beveik 20 Seimo narių, baigiantis kadencijai, suskubo įsigyti kompiuterinės, telefoninės įrangos, garso aparatūros.

Visuomenininko teigimu, politikai brangius kompiuterius bei telefonus „griebė“ artėdami prie termino, kada galima įsigytus daiktus pasilikti sau.

Dalis parlamentarų jau sureagavo į „Skaidrinam“ – klausimų dėl pirkinių sulaukęs „laisvietis“ Marius Matijošaitis sustabdė narystę partijoje, pasitraukė iš EP rinkimų.

Konservatoriai Kęstutis Masiulis, Arūnas Valinskas tikino grąžinsią Seimo kanceliarijai panaudotas parlamentines lėšas.

Dar prieš paskelbiant „Skaidrinam“ rezultatus, į tyrimą sureagavo ir energetikos ministras, Seimo narys Dainius Kreivys. Praėjusią savaitę konservatorius grąžino visas nuo 2021 m. panaudotas išlaidas, mat, turėdamas tarnybinį transportą iš parlamentinių lėšų draudė savo asmeninį automobilį.

Pernai pavasarį A. Tapinui inicijavus savivaldos politikų lėšų įsisavinimo tyrimą „Skaidrinam“ ir dėl to kilus skandalui dėl galimo politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, į teisėsaugos akiratį pakliuvo eilė savivaldybių.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt