Seimo liberalai siūlo keisti LRT tarybos sudarymo tvarką: būtų mažiau valdžios atstovų

Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) tarybos pirmininkui Eugenijui Valatkai pranešus apie atsistatydinimą, Seime atsirado iniciatyva keisti visuomeninio transliuotojo tarybos sudarymo tvarką, sumažinant joje prezidento, Seimo deleguotų narių skaičių ir įtraukiant nevyriausybinių bei žurnalistų organizacijų atstovus.

Buvęs kultūros ministras Simonas Kairys kartu su kitais opozicinės Liberalų sąjūdžio frakcijos nariais įregistravo tai numatančias LRT įstatymo pataisas. 

Projektu siūloma sumažinti bendrą LRT tarybos narių skaičių – nuo 12 iki 11.

„Šiuo metu LRT tarybą sudaro lyginis narių skaičius. Nepaisant to, kad LRT tarybos posėdžiuose priimant sprendimus, jei balsai pasiskirsto po lygiai, sprendimą lemia pirmininko balsas, ši teisė nebūna panaudojama. (...). Puikus to pavyzdys – LRT generalinio direktoriaus rinkimai, kuomet net keletas balsavimų pasibaigė lygiosiomis, o Tarybos pirmininkas nepasinaudojo jam numatytomis teisėmis“, – pastebi S. Kairys. 

Siekiant depolitizavimo ir LRT savarankiškumo, jis siūlo sumažinti valstybės institucijų atstovavimą LRT taryboje. Jei Seimas pritartų, prezidentas ir Seimas į LRT tarybą galėtų deleguoti ne po 4 narius, o dvigubai mažiau – po 2.

Atsisakius 2 Seimo ir 2 prezidento atstovų, į LRT tarybos sudėtį siūloma įtraukti 1 atstovą, kurį bendru sutarimu deleguotų Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Žurnalistų profesionalų asociacija bei 2 narius, kuriuos deleguotų Nacionalinė nevyriausybinių organizacijų (NVO) koalicija.

„Šiuo metu LRT taryboje per daug įtakos turi valstybės institucijos. Net 8 jos nariai skiriami Seimo ir prezidento, kiti subjektai deleguoja tik 4 Tarybos narius. Įtraukus papildomai 3 nevyriausybinių organizacijų atstovus ir atsisakius 4, kuriuos deleguoja valstybės institucijos, Tarybos daugumą sudarytų ne valdžios deleguoti nariai“, – sako įstatymo pataisų autoriai.

Jų nuomone, Seimui pritarus šiai iniciatyvai, LRT tarybos darbas būtų objektyvesnis.

Įstatymo pataisas įregistravę Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai taip pat siūlo numatyti galimybę perrinkti LRT tarybą tokiais atvejais,  jei keičiasi jos narių paskyrimo įstatyminis pagrindas. 

Šiuo metu įstatyme numatyta, kad LRT taryba sudaroma iš 12 asmenų – visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų, skiriamų 6 metų kadencijai. 4 tarybos narius skiria prezidentas, 4 – Seimas bei po narį deleguoja Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir Lietuvos vyskupų konferencija.

Kaip ELTA jau skelbė, šią savaitę LRT tarybos pirmininkas Eugenijus Valatka patvirtino nuo šių metų kovo 18 d. atsistatydinantis iš šių pareigų. Tokį sprendimą jis sako priėmęs dėl padidėjusio darbo krūvio pagrindiniame darbe – jis yra Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius. 

Taip pat E. Valatka nurodė, kad tarybos nario pareigas eis ir toliau, o klausimas dėl naujojo pirmininko, anot jo, bus sprendžiamos kovo 18 dieną vyksiančiame tarybos posėdyje.

Vertindami šį atsistatydinimą, kai kurie politikai svarstė, kad E. Valatkos sprendimui trauktis įtakos galėjo turėti ir Seime inicijuotas LRT auditas. Ketvirtadienį „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio bei kitų Seimo narių iniciatyva dėl valstybinio LRT veiklos audito įveikė pirmąjį balsavimą Seime. 

Jeigu Seimas priims nutarimą, auditą, vertinantį 2021–2024 m. LRT vykdytą veiklą „ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu“, Valstybės kontrolė turėtų atlikti iki rugsėjo 1 dienos.