Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Andrius Kubilius / Alfa.lt
Paulius PerminasŠaltinis: BNS.LT
Tai po antradienio vakarą vykusių posėdžių BNS patvirtino frakcijų seniūnai.
„Frakcijos narių dalyvavo aštuoni. Dalyvavę pasisakė už, keli nedalyvavo, tikiuosi, kad nesikeis pozicija. Pozityvus pritarimas yra“, – teigė Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.
„Frakcijos nariai pritarė vienbalsiai“, – sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pareigas einantis pirmasis parlamento vicepirmininkas Jurgis Razma.
Pasak E. Gentvilo, nuotoliu vykusiame liberalų frakcijos posėdyje dalyvavo ir pats kandidatas.
„Prisijungęs buvo A. Kubilius, pasišnekučiavome apie galimybes, portfelius, paties patirtis. Tenkino ką išgirdome“, – kalbėjo parlamentaras.
Ekspremjero pavardė pradėta svarstyti, kai prezidentas Gitanas Nausėda nepalaikė konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio kandidatūros.
Šalies vadovas A. Kubilių vadino aktyviu ir nuosekliu politiku, o iš kovos dėl šio posto pasitraukusį užsienio reikalų ministrą – siauro profilio varžovu.
Lietuvos kandidatą į Europos Komisiją (EK) oficialiai siūlo Vyriausybė, jai turi pritarti šalies vadovas ir Seimas.
Pasak frakcijos seniūnų, kol kas nežinia kada Seimas galėtų balsuoti dėl šios kandidatūros.
„Dar kartą pasikalbėjome su Seimo pirmininke. Gali būti, kad viskas gali nusikelti į eilinę sesiją rugsėjo 10-ą. Tai būtų jei Vyriausybės vadovė ir prezidentas praneštų Kubiliaus pavardę EK pirmininkei, o Seimo balsavimas būtų vėliau“, – sakė E. Gentvilas.
J. Razma teigė, jog galimas variantas, kad parlamentarai rinksis į neeilinė sesiją, tačiau, jo teigimu, balsavimas galėtų vykti ir prasidėjus Seimo rudens sesijai.
„Dėl neeilinės sesijos klausimas liko neapibrėžtas, nes mes tuo metu dar nežinojome ir dabar iki galo nežinome, kada Vyriausybė ir prezidentas padarys tuos formaliuosius sprendimus, nežinojom koalicijos partnerių pozicijos“, – pažymėjo jis.
Pats A. Kubilius savo kandidatūrą vertina atsargiai ir teigia, jog prioritetu laikytų portfelį, kuriame Lietuva turi išskirtinės patirties. Vienas iš tokių – plėtros.
Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtino teiksianti vieną kandidatūrą iš Lietuvos, nepaisant to, kad EK pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) pageidavo dviejų – vyro ir moters.
Kiti valdančiosios koalicijos partneriai „laisviečiai“ dar nėra įvardinę, ar palaikys A. Kubiliaus kandidatūrą. Savo ruožtu opoziciniai socialdemokratai, Lietuvos regionų partijos frakcija Seime teigė balsuosiantys prieš.
Nuo 2019-ųjų Europos Parlamente (EP) dirbantis A. Kubilius šiemet į jį buvo perrinktas antrai kadencijai. Politikas aktyviai pasisako už glaudesnius Europos Sąjungos ir Rytų partnerystės šalių ryšius, gausesnę paramą Rusijos užpultai Ukrainai ir griežtesnę laikyseną Kremliaus atžvilgiu.
Po vasaros pertraukos Briuselyje numatyti kandidatų klausymai atitinkamos srities EP komitetuose.
Tuomet EP plenarinėje sesijoje bus balsuojama dėl visos Komisijos sudėties patvirtinimo.