Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
BNS/Fotobankas nuotr.
Reporteris AgnėŠaltinis: Etaplius.lt
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas nepritarė dalies Seimo narių siūlymui švietimo ir kultūros įstaigas palikti paramos gavėjų sąraše.
Tokį sprendimą komitetas trečiadienį priėmė apsvarstęs kelis pasiūlymus Labdaros ir paramos įstatymo projektui.
Jeigu Seimas komiteto pozicijai pritars, ateityje gyventojai švietimo ir kultūros įstaigoms – darželiams, mokykloms, bibliotekos ar kultūros namams – negalės skirti iki 1,2 proc. savo sumokėto pajamų mokesčio. Tačiau kitais būdais šios įstaigos galės gauti paramą ir labdarą.
Laisvės frakcijos atstovas Vytautas Mitalas teigė, kad išimtys švietimui ir kultūrai nereikalingos, nes mokyklų tėvų komitetai galės steigti fondus ir surinkti paramą.
Socialdemokratas Liudas Jonaitis tikino, kad nė vienoje mokykloje ši parama nenaudojama pagal direktoriaus įgeidžius – tai sprendžia mokyklos bendruomenė.
„Valstietis“ Valius Ąžuolas pabrėžė, kad iš šios paramos daug lėšų panaudota ir ukrainiečiams: „Iš tų pačių lėšų net skatina gabius vaikus“.
Ekonomikos komiteto narys liberalas Andrius Bagdonas priminė, kad šiemet švietimui numatyta 2,8 mlrd. eurų – 373 mln. eurų daugiau nei 2021 metais. Tuo metu gyventojų skirta GPM parama švietimui siekė 2,7 mln. eurų.
Seimas ketina iš paramos gavėjų sąrašo eliminuoti visas biudžetines įstaigas – parlamentarai po svarstymo jau yra pritaręs Labdaros ir paramos įstatymo pataisoms, pagal kurias nuo 2025 metų gyventojai biudžetinėms įstaigoms nebegalėtų skirti iki 1,2 proc. jų sumokėto pajamų mokesčio, o paramą galėtų gauti tik nevyriausybinės organizacijos ir profesinės sąjungos.
Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas per pataisų svarstymus ne kartą akcentavo, kad paramą leidus skirti tik nevyriausybinėms organizacijoms, biudžetinės įstaigos nenukentėtų, nes dalis jų, pavyzdžiui, mokyklos, darželiai, paskatintų tėvų bendruomenes steigti labdaros fondus ir juose kaupti paramą, jų lėšas skirstytų bendruomenės, o ne įstaigų vadovai.
Anot parlamentaro, tokiu atveju parama būtų skiriama tik organizacijoms, kurios rūpinasi viešuoju gėriu: „Kad savo sumokėtų mokesčių dalį asmenys nesusigrąžintų sau skirdami organizacijai, kuri teikia tiesiogiai jiems naudą“.
BNS