Seimo komitetas aiškinsis, kokią įtaką testų kainoms turėjo nulinis PVM

Seimo praėjusį gruodį nustatytas nulinis pridėtinės vertės mokestis  (PVM) koronaviruso testams, preliminariais skaičiavimais, naudos žmonėms neatnešė, sako Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Mykolas Majauskas.

Prekybininkai tvirtina, kad testų kainos dėl didelės konkurencijos nuolat krenta.  

„Kol kas nematyti prošvaisčių testų kainų sumažėjimui, tačiau analizuosime Mokesčių inspekcijos duomenis ir kalbėsime su Sveikatos apsaugos ministerija. (...) Pirminiais duomenimis, PVM lengvata, kaip ir buvo galima numanyti, atitenka tiekėjams ir tarpininkams, o ne galutiniam vartotojui“, –  BNS sakė M. Majauskas

Pasak jo, PVM lengvata nebus atšaukiama, o galios, kaip ir numatyta, dvejus metus.  

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį susipažins su Covid-19 testų kainomis ir analizuos, kokią įtaką joms turėjo PVM lengvata.  

M. Majauskas sako, kad testų kainoms pagrindinę įtaką daro maža pasiūla ir didelė paklausa. 

„Šiuo atveju esant didelei paklausai ir ribotai pasiūlai, suprantama, kad testų tiekėjai naudojasi šiomis aplinkybėmis ieškodami, kaip pasipelnyti. Svarbu išanalizuoti situaciją ir įvertinti“, – BNS tvirtino jis.  

Parlamentaro teigimu, tai nebe pirmas kartas, kai pritaikius PVM lengvatą, iš jos vartotojai negauna naudos. 

PVM lengvata praėjusių metų pabaigoje įvesta, kad testų kainos sumažėtų ir jie būtų prieinami gyventojams.      

Testų pardavėjai: kaina konkurencinga

Kaip BNS sakė Kinijoje pagamintais ir ES patvirtintais testais internetu prekiaujančios įmonės „Sololab“ atstovas Gytis Pečiulis, prieš atvežant testus, reikia atlikti daug „namų darbų“ įsitikinant, kad tas produktas bus tinkamas.  

„Testus Kinijoje ar kitose valstybėse gaminančių gamyklų yra, bet nėra daug gamyklų, kurios turėtų leidimą prekiauti ES. Tai prieš pradedant prekiauti, reikia atlikti daug namų darbų, kad tiksliai žinotum, kuo prekiausi ir ar tas produktas yra tinkamas naudoti ES. Būtina žiūrėti, ar yra CE sertifikatai, atitikties deklaracija“, – BNS teigė jis.   

Pasak G. Pečiulio, dabar Lietuvoje paduodamų testų kaina yra konkurencinga. 

Itališkais, vokiškais ir kitų gamintojų greitaisiais testais prekiaujančios „Tubuvos“ atstovė Monika Limbienė teigė, kad konkurenciją ypač didina tai, kad į Lietuvą atvežama daug kiniškų testų.

„Sukonkuruoti sunku, bet nėra visiškai beviltiška. Kažkam svarbu, kad ne kinietiška produkcija būtų  – yra klientų, kurie pirmenybę teikia Europos gamintojams, nes jų testus galima gauti  greičiau“, – BNS teigė ji.  

M. Limbienė taip pat pastebėjo, kad pirkėjai ieško pigesnės produkcijos, o testai atpigę ir dėl to, kad nebetrūksta žaliavų, aiškesnė diagnostikos metodologija, nėra logistikos sutrikimų, be to, jų gaminama daugiau.    

Tuo metu įmonės „Gapro Medica“, testais prekiaujančios pigu.lt platformoje, direktorius Gediminas Lapkus sako, kad didžiausią antkainį užsideda gydymo įstaigos. 

„Skaičiuoja viską: sesutės darbą, apsaugos priemones ir todėl kaina išauga“, – kalbėjo G. Lapkus, anot kurio, tiekėjų uždarbis sudaro apie 15-20 proc. 

„Gapro Medica“ skaičiavimais, praėjusių metų gruodį ar šių metų sausį vienas testas kainavo 15 eurų, dabar – 8 eurus, o perkant dideliais kiekiais – 3-3,5 euro. 

Kai kurių privačių laboratorijų PGR tyrimo kaina atliekant per vieną darbo dieną yra 75-79 eurai, o per 1-3 val. – 95-140 eurų. Antikūnų tyrimo kaina siekia 15-22 eurus, antigeno testas per valandą atliekamas už 20-25 eurus, o tepinėlių paėmimas – už 3-8 eurus.

Greitojo (iki pusvalandžio) antigeno testus galima įsigyti po 7-30 eurų, antikūnų – po 6-26 eurus. Kai kurios įmonės parduoda ir po kelis testus, o kitos – komplektais, tada kainos nuleidžiamos ir iki 3-3,5 euro.   

Iki šių metų vakcinoms buvo taikomas 5 proc. PVM, kaip ir receptiniams vaistams, o testams – tik tuomet, kai jų įsigijimo išlaidos kompensuojamos iš ligonių kasų. Kitais atvejais jiems taikomas standartinis 21 proc. PVM. 

BNS