Seimo komisija: tarp nemokumo administratorių – didelė korupcijos rizika

Lietuva

Eurai / Unsplash

Sniegė BalčiūnaitėŠaltinis: BNS

Daugėjant atvejų, kai nemokumo administratoriai esą savo lėšomis kompensuoja išlaidas valdydami bankrutuojančias įmones, kai kurie parlamentarai jų veikloje įtaria esant korupcijos apraiškų ir siūlo Vyriausybei greičiau spręsti sektoriaus problemas.

Finansų ministerijos atstovė žada, kad daug klausimų išspręs Europos Sąjungos (ES) direktyva dėl nemokumo rinkos reguliavimo. Tuo metu nemokumo teisės ekspertė siūlo administratoriams atlygį mokėti iš Garantinio fondo bei ragina naikinti įmones-administratores.

„Šiemet gegužės 15 dienos duomenimis, iš 447 bankrotų procesų net 445-ių administratoriai negavo išlaidų apmokėjimo, o dviejuose jos buvo apmokėtos dalinai. 2023 metais šis rodiklis siekė 81 proc.“, – šią savaitę Seimo Antikorupcijos komisijos posėdyje teigė Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo pirmininkas Giedrius Adomavičius.

„Tas paslaugas teikia savo lėšomis ir nei AVNT (Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba – BNS), nei Finansų ministerija, nei Specialiųjų tyrimų tarnyba neįžvelgia jokių bėdų, jokios korupcijos rizikos“, – pridūrė jis.

Komisijos pirmininkas Algirdas Stončaitis teigė, kad rūmų atstovo duomenys meta „milžinišką korupcijos rizikos šešėlį“.

„Iš kokių pajamų tai daroma (bankrotai administruojami – BNS). Iš šešėlinių, nešvarių pinigų ar paslaugų kažkokių?“ – klausė komisijos vadovas.

„Administratoriai visumoje neša iš namų“, – atsakė G. Adomavičius.

„Linkęs abejoti. Tiek iš namų išnešti? Labai daug tuose namuose reikia turėti“, – atšovė A. Stončaitis.

„Reikia kažką daryti (...) Reaguoti turime (...) Neperprantu asmeniškai niekaip šitos situacijos, kad 80 proc., kaip sakote, neša iš namų apmokėti procedūras. Ir čia nematoma problemos, nematoma korupcijos rizikos, neteisėtų sandorių... Mažiau negu keista“, – pridūrė A. Stončaitis.

G. Adomavičiaus teigimu, imdamiesi nemokumo bylų administratoriai sutinka prisiimantys riziką, jog negaus apmokėjimo už paslaugas.

Pasak jo, 2019 metais buvo vyko 1,58 tūkst. nemokumo bylų, iš kurių 846 atvejais (57 proc.) administratoriai negavo atlygio už darbą. 2020 metais tokių atvejų buvo 47 proc., 2021-aisiais – 44 proc., 2022-aisiais – 52 proc.

G. Adomavičiaus tvirtinimu, aukščiausio lygio yra C kategorijos administratoriai, kurie gali imtis bet kokių įmonių, o leidžiamas jų skaičius – iki 80. Tačiau, pasak jo, šiuo metu administratorių darbo krūviai rodo, kad 15 įmonių administruoja 840 bylų, 13 – 800, 11 – 611.

„Kas tai lemia? Korupciniai dalykai, neteisėti susitarimai?“ – vėl retoriškai klausė A. Stončaitis.

Jis siūlė komisijai kreiptis STT, kad įvertintų sektoriaus veiklą.

Siūlo griežtinti sektoriaus reguliavimą

Nemokumo administratorių rūmų vadovas Darius Jasaitis sako, kad reikia tobulinti šios rinkos reguliavimą.

„Valstybė yra taip sureguliavusi administratorių darbą, kad pareigos ir atsakomybė neatitinka apmokėjimo“, – sakė jis.

Bankrotų administratorė ir nemokumo teisės ekspertė Vilija Mogenytė pripažino, kad neturėdami pašalinių verslų nemokumo administratoriai negalėtų veikti.

„Turiu 7-8 įmones, pusėje nėra jokių lėšų“, – teigė ji.

V. Mogenytė įsitikinusi, kad bankrotų administratoriai atlyginimus už darbą galėtų gauti iš Garantinio fondo, į kurį 2023 metais darbdaviai yra sumokėję 39 mln. eurų, o išmokos darbuotojams siekė 17 mln. eurų. Fondo likutis praėjusių metų pabaigoje buvo beveik 152 mln. eurų.

Ji taip pat siūlo pasekti vokiečių pėdomis ir atsisakyti įmonių-administratorių, užtektų šias paslaugas teikiančių asmenų.

V. Mogenytė įsitikinusi, kad tada išsispręstų daugybė korupcinio pobūdžio problemų – išskaidrėtų atranka, paaiškėtų, kiek realiai yra nemokumo administratorių, o priežiūros institucijai reikėtų stebėti perpus mažiau administratorių, nebeaktulios būtų „manipuliacinės schemos“.

„Žiūrint iš valstybinių pozicijų, iš tinkamo administravimo, atsakomybės, atskaitomybės pozicijų, nerandu nė vieno argumento, kodėl turėtų būti įmonės“, – kalbėjo ji.

Tuo metu finansų viceministrė Rūta Bilkštytė mano, kad daug problemų išspręstų 2025 metais ketinama priimti ES direktyva dėl nemokumo sektoriaus reguliavimo.

Iki to ji siūlo greitai įgyvendinamas priemones – gerinti sektoriaus reguliatoriaus AVNT veiklą, griežtinti nemokumo administratorių priežiūrą.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt