PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Politika2023 m. Lapkričio 6 d. 12:28

Seimo komisija siūlo parlamentui naikinti P. Gražulio neliečiamybę

Lietuva

BNS / Fotobankas nuotr.

Milena AndrukaitytėŠaltinis: BNS


282715

Seimo komisija siūlo parlamentui tenkinti generalinės prokurorės Nidos Grunskienės prašymą panaikinti parlamentaro Petro Gražulio teisinę neliečiamybę byloje dėl LGBTIQ bendruomenės narių niekinimo.

Už tokią išvadą pirmadienį balsavo penki komisijos nariai. Socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas susilaikė ir paskelbė atskirąją nuomonę.

„Tokia retorika, ypatingai vartojama Seimo nario, yra nepriimtina, bet prokurorės kreipimasis praėjus daugiau kaip metams po įvykio, faktiškai prasidėjus rinkimų kampanijai, įneša papildomų klausimų“, – sakė K. Vilkauskas.

Komisijos pirmininkė konservatorė Dalia Asanavičiūtė teigė, kad parlamentaro galimai padarytas nusikaltimas yra akivaizdus, užfiksuotas vaizdo įraše, ir sprendimą, kaip jį vertinti, turi priimti teisėsauga.

„Yra įrašas, kuris paviešintas visuomenei, aiški veikla, ir ne mums spręsti, kaltas jis ar nekaltas, bet institucijos turėtų išsiaiškinti, ar kaltas Seimo narys P. Gražulis. Kaip eilinis Lietuvos pilietis jis turėtų atsakyti už savo veiksmus arba ne, jei jis nėra kaltas“, – po komisijos posėdžio žurnalistams sakė D. Asanavičiūtė.

Pasak komisijos vadovės, nutarimo projektas jau antradienį bus teikiamas Seimui.

„Komisija atliko savo darbą, mes sprendimą priėmėm, balsavimo būdu, demokratiškai, o rytoj Seimas spręs, reikia 71 balso už, kad Seimas nuspręstų (leisti – BNS) patraukti Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn“, – pažymėjo D. Asanavičiūtė.

Komisiją sudarė valdantieji konservatoriai, liberalai ir Laisvės frakcija bei opoziciniai socialdemokratai, kitos opozicinės frakcijos savo atstovų nedelegavo, sakydamos, kad prašyme panaikinti P. Gražulio imunitetą mato politinę potekstę.

Tokios pozicijos laikosi ir P. Gražulis, kuris dėl jo pasisakymų pradėtą bylą sako esant politiniu susidorojimu.

„Nieko manęs nenustebino, aš ir maniau, kad toks bus (komisijos – BNS) balsavimas, viskas čia buvo aišku. Čia tiktai politinis susidorojimas, aš kitaip nevertinu. Dabar kalba, kad yra demokratinė Lietuva, bet yra diktatūrinė, landsbergių klanas užvaldęs, konservatoriai gali šnekėti ką nori, keiktis, valdančiosios daugumos žmonės, jiems viskas leidžiama“, – BNS pirmadienį sakė P. Gražulis.

Generalinė prokurorė prieš porą savaičių kreipėsi į Seimą prašydama panaikinti Seimo narių Mišrios grupės atstovo P. Gražulio imunitetą, kad jam būtų galima pateikti įtarimus dėl viešo tyčiojimosi ir žmonių grupės niekinimo dėl jų seksualinės orientacijos.

Pagal Seimo statutą, išklausius prokuroro kreipimąsi sudaroma tyrimo komisija dėl sutikimo Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę.

Jeigu tyrimo komisijos išvadoje siūloma patenkinti Generalinės prokuratūros prašymą, nutarimui priimti reikia, kad už imuniteto panaikinimą balsuotų daugiau kaip pusė visų Seimo narių, t. y. ne mažiau kaip 71.

Praėjusią savaitę vykusiame komisijos posėdyje Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Jurgita Jasiūnienė teigė, kad P. Gražulio pasisakymais apie LGBTIQ bendruomenės atstovus buvo niekinama žmonių grupė, įtarimai pagrįsti lingvistų išvadomis.

Į posėdį pateikti savo poziciją buvo kviestas ir P. Gražulis, tačiau jis atėjo tik pareikšti, kad nedalyvaus, ir pakartojo, jog pradėtas procesas prieš jį yra politinis susidorojimas.

Praėjusių metų gegužės 26 dieną, Seimui po pateikimo pritarus Civilinės sąjungos įstatymo projektui, įteisinančiam tos pačios lyties asmenų partnerystę, P. Gražulis, išėjęs iš plenarinių posėdžių salės Seime sutiko kelis LGBTIQ bendruomenės atstovus ir juos iškeikė, išvadino išsigimėliais, platinančiais venerines ligas, siūlė gydytis.

Baudžiamajame kodekse numatyta, kad tas, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, gali būti baudžiamas bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Pagal Konstituciją, Seimas narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali kitaip suvaržoma jo laisvė.

Generalinė prokurorė jau antrą kartą šioje kadencijoje prašys panaikinti Mišrios Seimo narių grupės parlamentaro P. Gražulio teisinį imunitetą.

2020 metų gruodį jis panaikintas, kad būtų galima politikui pateikti įtarimus dėl piktnaudžiavimo „Judex“ koldūnų byloje.

Teisėsaugos duomenimis, pasinaudodamas Seimo nario statusu P. Gražulis padėjo tvarkyti šaldytus maisto produktus gaminančios bendrovės „Judex“ problemas, kai Rusijos pareigūnai 2015 metais šios įmonės produkcijoje rado listerijos bakterijų.

Už tai Lietuvos apeliacinis teismas pernai birželį politikui skyrė daugiau nei 15 tūkst. eurų baudą ir nurodė konfiskuoti per 3,3 tūkst. eurų. Antradienį galutinį verdiktą šioje byloje turėtų skelbti Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Be to, P. Gražuliui pradėta apkalta už tai, kad tyčia balsavo už kitą Seimo narį.