Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt
Seimas pradėjo svarstyti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narės Aušros Papirtienės parengtą Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo pakeitimo projektą, kurį priėmus papilnėtų muitinės pareigūnų piniginės.
Antradienį už projektą po pateikimo balsavo 37 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, susilaikė 10 parlamentarų. Dėl siūlomo naujo teisinio reguliavimo Seimas nutarė paprašyti Vyriausybės išvados.
Įstatymo pataisoje siūloma suteikti teisę gauti pareigūno valstybinę pensiją muitinės pareigūnams, 2018 m. gruodžio 1 d. perkeltiems į karjeros valstybės tarnautojų pareigas.
„Projektu siekiama visiems muitinės pareigūnams, tarnavusiems iki 2018 12 01 ir perkeltiems į karjeros valstybės tarnautojų pareigas muitinės sistemoje, numatyti pareigūnų valstybines pensijas nuo tarnybos muitinėje statutinio pareigūno pareigose pradžios kaip ir kitų tarnybų statutiniams pareigūnams, kurie buvo perkelti į karjeros valstybės tarnautojų pareigas, pvz., įgyvendinant Tarnybos Kalėjimų departamento arba Vidaus tarnybos statutų pakeitimus“,- sako A. Papirtienė.
Pasak jos, pataisomis siekiama panaikinti įstatymo nuostatas, pažeidžiančias lygiateisiškumo ir teisingumo principus skiriant pareigūnų valstybines pensijas.
„Siūlau suvienodinti muitinės pareigūnų socialines garantijas su kitais vidaus tarnybos sistemos pareigūnais, kurie buvo išstatutinti įstatymų nustatyta tvarka“, – sako A. Papirtienė.
Jos duomenimis, įstatymo projektas paliestų 2018 m. gruodžio 1 d. perkeltus į karjeros valstybės tarnautojų pareigas 275 buvusius statutinius muitinės pareigūnus, iš jų teisę į pareigūno valstybinę pensiją įgytų 2021 m. – 97, 2022 m. – 3 ir 2023 m. – 2 muitinės pareigūnai. Kiti buvę statutiniai muitinės pareigūnai teisę į pareigūno valstybinę pensiją įgytų dar vėliau sulaukę 65 m.
Seimo narės A. Papirtienės teigimu, įstatymo įgyvendinimui 2021 m. reikės per 279 tūkst. eurų, 2022 m. – 288 tūkst. eurų, 2023 m. – apie 294 tūkst. eurų papildomų valstybės biudžeto lėšų.
Siūloma, kad įstatymo pataisa įsigaliotų 2021 m. sausio 1 d.
ELTA