Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Vilniaus rajono savivaldybės nuotr.
EtapliusŠaltinis: Vilniaus rajono savivaldybė
Susitikimą organizavo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Socialinės gerovės skyrius, o diskusiją vedė Kristina Malinovska, skyriaus vedėja. Pasidalinti patirtimis susirinko Vilniaus rajono šeimos ir vaiko krizių centro vadovė Leokadija Pavtel, Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centro vadovė Justina Turbienė ir šių centrų šeiminių namų darbuotojai.
„Jūsų kasdienis darbas ir pašaukimo vykdymas turi didelę įtaką kitų žmonių gyvenimams. Jūs aukojate savo laiką ir sveikatą, suteikdami meilę ir rūpestį tiems, kuriems jos labiausiai reikia. Norime išgirsti, kaip jums sekasi, su kokiais iššūkiais susiduriate ir kaip mes, savivaldybė, galime jums padėti.
Jūsų nuomonė yra svarbi kuriant stiprią bendruomenę, todėl kviečiame pasidalinti lūkesčiais ir pasiūlymais, kaip galėtume tobulinti mūsų darbą ir spręsti iškylančias problemas. Tikiu, kad tokius susitikimus organizuosime reguliariai, o jų metu galėsime diskutuoti, bendradarbiauti ir geriau vieni kitus pažinti“, – sakė Socialinės gerovės skyriaus vedėja K. Malinovska.
Vilniaus rajono savivaldybės nuotr.
Susitikimo metu dalyviai dalinosi istorijomis iš kasdienio darbo, sudėtingais ir džiaugsmingais atvejais, susijusiais su jų globojamais vaikais. Taip pat dalyviai dalinosi informacija apie centrų darbuotojų ir juose esančių vaikų skaičių, ateities planus.
Diskusijos metu buvo aptarta, kaip reikėtų tinkamai pradėti bendrauti su neseniai į šeiminius namus atvykusiais, fizines ir emocines traumas patyrusiais vaikais, kokia yra informacijos sklaidos, tarpusavio atvirumo, emocijų išreiškimo ir pasitikėjimo reikšmė. Specialistai dalinosi, kaip komunikuoja su vaikais apie jų biologinius tėvus ir palaiko jų ryšį.
Taip pat buvo atkreiptas dėmesys, kad vaikai, ypač patyrę emocines traumas, yra itin jautrūs aplinkos įtakai, o jų požiūris į pasaulį dažnai formuojasi per suaugusiųjų elgesį ir žodžius, todėl suaugusieji, ypač tie, kurie dirba su vaikais, turėtų pirmiausia išmokti bendrauti tarpusavyje – ugdyti empatiją, kantrybę ir efektyvų komunikavimą, dirbti vieningai.
Specialistai sutiko, kad vieni svarbiausių veiksnių, padedančių apsaugoti be globos likusį vaiką nuo žalingų įpročių, neigiamų, destruktyvių socialinių įtakų ir kitų pavojingų situacijų yra emocinės paramos, gero šeimos pavyzdžio ir atmosferos suteikimas, fiziologinių poreikių patenkinimas.