Seime vėl verda diskusijos dėl atmintinų metų: Smetonas pakeitė Lozoraičiai

Seime šią savaitę svarstant, kokioms sukaktims paminėti daugiausiai dėmesio skirti 2024 metais, vėl kilo ginčai dėl prezidento Antano Smetonos asmenybės.

Per balsavimą nuspręsta 2024-uosius skelbti nebe prezidento A. Smetonos ir jo žmonos Sofijos Smetonienės, kaip buvo ankstesniame projekte, o diplomatų Lozoraičių metais: už tai buvo 94 Seimo nariai, prieš – šeši, susilaikė 20 parlamentarų.

Tokį siūlymą pateikė Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos vadovė konservatorė Paulė Kuzmickienė. Ji argumentavo tuo, kad A. Smetonos indėlis į valstybės kūrimą paminėtas prieš penkerius metus ir netikslinga tai daryti vėl. 

„2019 me­tais mes mi­nė­jo­me Lie­tu­vos Ta­ry­bos pir­mi­nin­ko, vals­ty­bės pre­zi­den­to A. Sme­to­nos me­tus. Bu­vo iš­sa­mi pro­gra­ma, tam ­skir­tas fi­nan­sa­vi­mas, dis­ku­si­jos, renginiai, kuriuose atsiskleidė A. Smetonos atminimas. Ne­tiks­lin­ga kas pen­ke­rius me­tus tą mi­nė­ji­mą or­ga­ni­zuo­ti“, – sakė P. Kuzmickienė.

Taip pat ji teigė, kad atskiro dėmesio nusipelno trijų Lozoraičių šeimos diplomatų – užsienio reikalų ministro Stasio Lozoraičio vyresniojo, Lietuvos diplomatinio atstovo Vašingtone Stasio Lozoraičio jaunesniojo bei Lietuvos atstovo prie Šventojo Sosto Kazio Lozoraičio – sukaktys.

Šiemet minimos užsienio reikalų ministro, Lietuvos diplomatinės tarnybos vadovo S. Lozoraičio vyresniojo 125-osios gimimo metinės, o 2024 metais – S. Lozoraičio jaunesniojo, Lietuvos diplomatinio atstovo Vašingtone, 100-osios gimimo metinės. Kitąmet minimos ir Lietuvos atstovo prie Šventojo Sosto K. Lozoraičio 95-osios gimimo metinės.

Apie A. Smetonos pagerbimą kalbėjęs kitas konservatorius Valdas Rakutis savo ruožtu teigė, kad negalima nuvertinti šio tarpukario prezidento nuopelnų, pasak parlamentaro, jo vadovavimo šaliai laikotarpis yra lietuvių tapatybės dalis.

„Už ką mes tą žmo­gų ger­bia­me? Už tai, kad ši­tas žmo­gus la­bai sun­kio­mis są­ly­go­mis 1917–1920 me­tais iš­ve­dė mū­sų vals­ty­bę į ne­pri­klau­so­my­bę. Taip, jis ne­bu­vo vienas, bu­vo Lie­tu­vos Ta­ry­ba, bu­vo Jonas Ba­sa­na­vi­čius, ku­ris va­do­va­vo va­sa­rio 16-osios po­sė­džiui, bet vi­si ži­no­jo, kas bu­vo tas vai­ri­nin­kas, ku­ris iš­vai­ra­vo per la­bai su­dė­tin­gą lai­ko­tar­pį nuo vi­siš­kai vo­kie­čių kur­tos Lie­tu­vos iki ne­pri­klau­so­mos vals­ty­bės“, – kalbėjo V. Rakutis.

„Mes kar­tais no­ri­me bū­ti la­bai šven­ti ir no­ri­me, kad tie mū­sų is­to­ri­niai žmo­nės bū­tų to­kie kriš­to­li­niai. No­ri­me, kad ge­ne­ro­lai bū­tų nie­ko ne­nu­šo­vę ir dar tu­ri­me vi­so­kių tarpusavyje prieš­ta­rau­jan­čių da­ly­kų. Taip ne­bū­na“, – sakė parlamentaras.

Seimas dar pernai gruodį svarstė nutarimo projektą dėl atmintinų 2024 metų paskelbimo, tačiau parlamentarai susikirto dėl prezidento A. Smetonos, kurio 150-osios gimimo metinės bus minimos, asmenybės. Dalis parlamentarų jį tuomet išvadino diktatoriumi, tuo metu už A. Smetoną kalbėję politikai pabrėžė jo indėlį valstybingumo atkūrimui.

Lietuviai pripažįsta A. Smetonos nuopelnus dėl atkurto Lietuvos valstybingumo įtvirtinimo tarpukariu, valstybės pažangos tuo metu, tačiau prieštaringų vertinimų sulaukia jo atėjimas į valdžią perversmo būdu ir pasitraukimas iš Lietuvos sovietų okupacijos akivaizdoje.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius Arūnas Bubnys interviu BNS yra pasisakęs, kad A. Smetonos įamžinimas kelia klausimų Seime priėmus vadinamąjį desovietizacijos įstatymą. Juo nustatytas draudimas propaguoti ne tik totalitarinius, bet ir autoritarinius režimus.

2024-uosius taip pat siūloma paskelbti Lietuvos įstojimo į NATO ir Europos Sąjungą bei Lietuvos dainų šventės metais, pažymint euroatlantinės narystės 20-metį ir Dainų šventės šimtmetį.