Seime vėl atidėtas KT teisėjų paskyrimo klausimas: opozicija kaltina valdančiuosius, kad šie nesilaiko Konstitucijos

Seimo posėdyje tarp parlamentarų kilo ginčas dėl atidėtos trijų naujų Konstitucinio Teismo (KT) teisėjų skyrimo procedūros. „Valstietė“ Agnė Širinskienė valdantiesiems priminė, kad KT teisėjai nepaskirti metus laiko, o Seimo sesija, tvirtino politikė, pratęsta būtent dėl to, kad būtų patvirtinti teisėjai. Tuo metu Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad teisėjų paskyrimo procedūrai reikia gyvų posėdžių, o kitą savaitę Seimas jau dirbs nuotoliniu būdu. Todėl, pasak Seimo pirmininkės, norint nepažeisti Seimo statuto, teisėjų paskyrimo procedūra bus nukelta į pavasario sesiją.

ELTA primena, kad antradienį Seimui buvo planuojama pateikti Giedrės Lastauskienės, Andriaus Kabišaičio ir Algio Norkūno kandidatūras eiti Konstitucinio Teismo teisėjų pareigas. Tačiau seniūnų sueigoje buvo pranešta, kad KT teisėjų pateikimas išbrauktas iš Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkės ir galimai nukeltas iki pavasario sesijos.

V. Čmilytė-Nielsen sakė, kad kitą savaitę Seimas planuoja posėdžiauti nuotoliniu būdu, o pagal Seimo statutą, dėl KT teisėjų skyrimo turi būti rengiamas slaptas balsavimas, kuris gali vykti tik gyvai. Todėl, pasak jos, KT teisėjų paskyrimai nekeliami į pavasario sesiją.

„Siektume, kad ketvirtadienį rytinis posėdis būtų paskutinis gyvas posėdis, kad baigtume gyvus posėdžius ketvirtadienį iki pietų (...) Jei norėtume baigti visą procedūrą dėl KT teisėjų, mums reikėtų gyvai rinktis ne tik ketvirtadienį po pietų, bet ir kitą antradienį“, – seniūnų sueigoje sakė Seimo pirmininkė.

„Seime situacija, deja, nėra gerėjanti, turime sergančių žmonių. Tikrai norėtųsi sverti sveikatą ir saugumą, kad ir dėl labai svarbių klausimų siūlyčiau teikti prioritetą saugumui“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Tuo metu A. Širinskienė Seimo plenarinio posėdžio metu atkreipė parlamentarų dėmesį, kad rudens sesija buvo pratęsta būtent dėl KT teisėjų paskyrimo procedūros, o dabar ji buvo išbraukta iš darbotvarkės.

„Pastebiu, kad tikrai dėl nesuvokiamų aplinkybių iš darbotvarkės išimti KT teisėjų paskyrimai. Aš labai gerai atsimenu, kuomet buvo pratęsiama sesija, tai Seimo pirmininkė argumentuodavo, kad viena iš priežasčių, kodėl mes renkamės pandemijos metu dirbti, tai yra tik svarbiausi klausimai, kaip KT teisėjų paskyrimai. Dabar, kažkodėl nakties viduryje, nes dar vakar vakare buvo viskas darbotvarkėje, KT klausimas išimtas (...) KT yra nesuformuojamas metus laiko, ir iš pradžių jūs patys bandėte kaltinti mus, kad mes čia sabotuojame šį klausimą. Valdžia keitėsi nuo lapkričio mėnesio, tačiau nėra jokių pastangų tvirtinti teisėjus. Manyčiau, kad visi klausimai, kurie yra dabar darbotvarkėje, tikrai nėra svarbūs ir reikšmingi, kad dėl jų rinktųsi Seimas. Seimas šiandien rinkosi dėl KT teisėjų tvirtinimo (...) Manau, kad tikrai reikia šiuos klausimus įtraukti į darbotvarkę ir padaryti pateikimą“, – į valdančiuosius kreipėsi A. Širinskienė.

Konservatorius Andrius Vyšniauskas teigė, kad problemos dėl nepaskirtų KT teisėjų kilo „valstiečiams“ sudarant Seimo daugumą.

„Aš pritariu A. Širinskienei, kad KT teisėjai nepaskirti jau metus. Šis Seimas dirba pusantro mėnesio. Prieš tai viską formavo buvęs Seimas. Tai A. Širinskienė galėtų atsakyti į šį klausimą, kodėl buvusi valdančioji dauguma nepadarė šio sprendimo ir laiku nepriėmė naujų teisėjų. Tai pirmiausia jūs atsakyti sau ir tuomet kelkit šį klausimą. KT šiuo metu veikia ir funkcionuoja taip, kaip turi funkcionuoti. Dėl dviejų mėnesių iki pavasario sesijos tikrai niekas nenutiks, juolab kad klausimas yra pakankamai jautrus ir svarbus“, – teigė jis.

Buvęs Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis taip pat priminė, kad būtent praeitoje kadencijoje teisėjų paskyrimams trukdė „valstiečiai“.

„A. Širinskienė buvo tas iniciatorius, kuris iš praeitojo Seimo darbotvarkės išėmė klausimą dėl KT teisėjų paskyrimo“, – sakė jis.

Tuo metu A. Širinskienė Seimo plenarinio posėdžio metu kėlė klausimą, ar tokiu būdu valdantieji nori pakeisti KT teisėjų kandidatūras.

„Valdantieji, jūs tikriausiai skaičiuoti ir skaityti nebemokate. Trijų posėdžių pakanka patvirtinti KT teisėjus, nes reikalingas nutarimo priėmimas. Tai nuo lapkričio mėnesio, kiek praėjo Seimo posėdžių ir kiek kartų, turint gerą valią, būtų galima pateikti. Tai yra daromos politinės manipuliacijos ir vos ne nakties metu išiminėjami iš darbotvarkės klausimai. Kyla klausimų dėl tokio sprendimo priėmimo: arba jūs kažko nesusitariate, arba bandote dėl kažkokių priežasčių manipuliuoti. Jeigu planuojate keisti kandidatūras, o aš tikrai dėl to nenustebčiau, jei tai būtų daroma, tai tokiu atveju jūs labai atvirai tai sakykite, nes tikrai kažkieno liga nėra priežastis nepateikti kandidatūrų ir nepriimti sprendimų. Juolab, kuomet valdantieji Seimo tribūnoje melavo, kad ši sesija pratęsta dėl KT teisėjų“, – sakė ji.

Jai pritarė ir „Laisvės ir teisingumo“ partijos pirmininkas Remigijus Žemaitaitis. Pasak jo, Seimas tokiais sprendimais nesilaiko Konstitucijos.

„Kolegos, jūs dabar padarėte tai, ką darydavo „valstiečiai“. Savo brutaliu sprendimu nusivalėte kojas į Konstituciją. (...) Jau anksčiau pasirodė straipsniai, kad Seimas nesilaiko Konstitucijos ir nusivalo kojas bei teisės viršenybės principas yra žemiau „plintuso“. Tai šiandien tą dalyką padarėte. Antras dalykas, man kyla klausimų, ar tikrai nebus parinkti į kandidatūras kiti žmonės. Tai kas gali garantuoti, kad šie trys teisėjai, kurie įvardinti, išliks? Ar nebus parinkti kiti žmonės? Ir kas gali garantuoti, kad KT pirmininkas D. Žalimas nėra įsipareigojęs konservatorių partijai pakeisti tam tikrą KT nutarimą, kas liečia dėl tuometinio Seimo pirmininko statuso pakeitimo“, – sakė R. Žemaitaitis.

ELTA primena, kad prezidentas Gitanas Nausėda į KT teisėjas teikia Seimo jau kartą atmestą advokatės G. Lastauskienės kandidatūrą, o Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininkė į šias pareigas siūlo teisėją A. Norkūną.

Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen siūlo paskirti Konstitucinio Teismo teisėju Seimo kanceliarijos Teisės departamento vadovą A. Kabišaitį. Buvęs Seimo vadovas Viktoras Pranckietis A. Kabišaičio kandidatūrą ketino teikti jau darbą baigusiame Seime.

Konstitucinį Teismą sudaro 9 teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai. Konstitucinis Teismas kas treji metai atnaujinamas vienu trečdaliu. Kandidatus teikia prezidentas, Seimo pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.

ELTA primena, kad pavasarį Seimas atmetė visus tris teiktus kandidatus į KT teisėjus. Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo, teisėjo Gedimino Mesonio ir teisėjo Vyto Miliaus kadencija baigėsi 2020 metų kovo 19 dieną.

ELTA