Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Unsplash.com nuotr.
Reporteris AgnėŠaltinis: Etaplius.lt
Seimas antradienį svarstys, ar pratęsti keliems tūkstančiams gyventojų, kurie siekia atkurti nuosavybę į žemę mieste, kompensacijos būdo pasirinkimo terminą.
Parlamentarai svarstys tokias Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo bei Miškų įstatymų pataisas.
Jomis siūloma iki 2023 metų vasario 1-osios leisti gyventojams, kurie jau yra pateikę prašymus atkurti nuosavybę į žemę, esančią mieste, pakeisti atlyginimo būdą ir prašyti už valstybės išperkamą žemę gauti lygiavertį miško plotą.
Jeigu Seimas tai patvirtintų, vietoje turėtos žemės mieste maždaug 3 tūkst. žmonių gautų miško.
Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) duomenimis, kaimo vietovėse savininkams grąžinta jau beveik visa žemė, o Vilniaus mieste nuosavybė dar neatkurta maždaug 3 tūkst. savininkų.
Vilniaus savivaldybė žada iki rudens suprojektuoti visus žemės sklypus, reikalingus atkurti nuosavybę. Savivaldybės Žemės tvarkymo ir valdymo poskyrio vedėja Vaida Masytė neseniai BNS teigė, kad per vasarą visi žemės sklypai, reikalingi atkurti nuosavybę mieste, NŽT bus atiduoti.
Seimas, 1999 metais priėmęs Nuosavybės atkūrimo įstatymo pataisas dėl kompensacijų pinigais mokėjimo, tikėjosi, kad nuosavybės grąžinimas paspartės, tačiau žemės savininkai tokį būdą pavadino nauja nacionalizacija – kompensacijos buvo dešimtis ir net šimtus kartų mažesnės už sklypų rinkos vertę. 2014 metų rudenį leidus vietoje turėtos žemės pretenduoti į mišką, dalis žmonių jau buvo apsisprendę imti kompensacijas arba laukti, kol jiems bus pasiūlyti sklypai.
BNS