Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Freepik.com nuotr.
Reporteris AgnėŠaltinis: Etaplius.lt
Siekiant sumažinti būsto šildymo kaštus mažas pajamas gaunantiems gyventojams, Seimui siūloma priimti Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisas.
Jas įregistravę šeši Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nariai Linas Kukuraitis, Rimantė Šalaševičiūtė, Rima Baškienė, Laima Nagienė, Laima Mogenienė ir Tomas Tomilinas siūlo šiuo metu galiojančio įstatymo pakeitimą, kuris leistų padidinti kompensacijas gaunančių žmonių skaičių ir pačią kompensaciją jau ją gaunantiems.
Projektu siūloma nustatyti didesnį valstybės remiamų pajamų koeficientą būsto šildymo išlaidų kompensacijai apskaičiuoti – po 1,5 valstybės remiamų pajamų tenkančių kiekvienam bendrai gyvenančiam asmeniui arba 2 valstybės remiamų pajamų dydžio vienam gyvenančiam asmeniui.
Taip pat siūloma įstatymą papildyti nuostata, kurioje numatyta būsto šildymo išlaidų kompensacijos apskaičiavimo tvarka viename būste gyvenančioms kelioms asmenų grupėms, kurie už komunalines paslaugas atsiskaito pagal vieną sąskaitą (atsiskaitomąją knygelę).
Dviem ar daugiau viename būste bendrai gyvenančių asmenų grupei, tarp kurių gali būti ir vieni gyvenantys asmenys, būsto šildymo išlaidų kompensacijos dydis būtų apskaičiuojamas tokia pačia tvarka kaip ir vienai bendrai gyvenančiai asmenų grupei.
Projekto autorių teigimu, daugiau kaip ketvirtadalis Lietuvos gyventojų neturi pakankamai lėšų sumokėti už būsto šildymą šaltuoju metų laiku, kaupiasi sąskaitos ir skolos, o taupyti tenka visus metus. Europos Sąjungos statistikos tarnybos (EUROSTAT) duomenimis, šiuo metu 26,7 proc. Lietuvos gyventojų neišgali pakankamai šildyti savo būsto, dar daugiau tokių žmonių, 35,5 proc., yra tarp asmenų, gyvenančių žemiau skurdo ribos.
"Pagal šį rodiklį Lietuva atrodo bene prasčiausiai visoje Europos Sąjungoje, sudėtingesnė padėtis tik Bulgarijoje. Žemiau skurdo ribos dažniausiai atsiduria senyvo amžiaus žmonės, vienišos mamos, daugiavaikės šeimos su mažamečiais vaikais ir kitos pažeidžiamos grupės, kurių pajamų neužtenka net būtiniausiems išgyvenimo poreikiams patenkinti”,- sako vienas projekto iniciatorių Seimo narys L. Kukuraitis.
Jo teigimu, situacija tampa dar prastesnė prasidėjus šildymo sezonui, kai didžiąją dalį gaunamų pajamų suryja sąskaitos už šildymą arba kaupiasi skolos. “Ne vienam sunkiau besiverčiančiam žmogui gerai pažįstama situacija, kai mokesčiams už šildymą taupoma visus metus, mokėjimai išskaidomi, jeigu išlaviruoti nepavyksta kaupiasi skolos, skaičiuojami delspinigiai”, - teigė Seimo narys.
Pasak jo, Vyriausybei svarstant galimybę atsisakyti šiuo metu egzistuojančios PVM lengvatos šildymui į sudėtingą situaciją, tikėtina, patektų dar daugiau žmonių.
Pagal šiuo metu Lietuvoje galiojančią tvarką sunkiai besiverčiantys asmenys ar šeimos gali gauti tikslinę kompensaciją būsto šildymui. Tačiau šildymo lengvata, galinčia sumažinti mokestinę naštą pasinaudoja, projekto autorių duomenimis, vos 12,5 proc. jos reikalingų gyventojų, nors savivaldybių biudžetuose lieka daugiau kaip pusė socialinei paramai skiriamos sumos.
Seimo "valstiečių" duomenimis, šiuo metu šildymo kompensaciją gauna beveik 94 tūkstančiai gyventojų visoje Lietuvoje. Planuojama, jog priėmus siūlomas įstatymo pataisas, būsto šildymo kompensacijos gavėjų skaičius padidės iki 100 tūkstančių, o kompensacijos dydis išaugs 6,4 Eur vienam asmeniui per mėnesį.
Įstatymo pakeitimus siūlančių Seimo narių teigimu, šie pakeitimai palengvins finansinę naštą žmonėms, tačiau nereikalaus papildomų valstybės biudžeto lėšų. Iniciatorių turimais duomenimis, 2019 metais savivaldybės panaudojo tik kiek daugiau kaip 100 milijonų socialinei paramai skirtų eurų iš numatytų ir Vyriausybės paskirstytų 223 milijonų eurų.
ELTA