Seime kelią skinasi europinis įsipareigojimas Lietuvoje didinti atsinaujinančios energetikos pajėgumus

Lietuva

Dainius Kreivys / Dainius Labutis/ELTA

Ūla KlimaševskaŠaltinis: ELTA

Seime pateiktas europinius reikalavimus atitinkančių įstatymų paketas, kuriuo Lietuva įsipareigoja didinti atsinaujinančios energetikos dalį pramonėje, transporte ir kitose srityse.

Už Energetikos ministerijos parengtą Atsinaujinančių išteklių energetikos ir kitų įstatymų paketą ketvirtadienį balsavo 55, prieš buvo 3 parlamentarai, susilaikė 14. Ekonomikos ir Aplinkos apsaugos komitetuose apsvarstyti siūlymai į plenarinių posėdžių salę sugrįžti turėtų gruodį.

Pakeitimais į nacionalinę teisę perkeliama Europos Parlamento (EP) Tarybos direktyva, kuri skatina naudoti atsinaujinančius išteklius, mažina su jų integracija susijusią biurokratinę naštą.

„Šio projektų paketo priėmimas ypač svarbus, nes juo prisidedama prie Žaliojo kurso. Projektais yra kuriama palanki reguliacinė aplinka, o mes kaip tik siekiame 100 proc. švarios elektros energijos suvartojimo iki 2030 metų. Taip pat tai užtikrins tvarų pramonės augimą“, – parlamentui teikdamas įstatymų paketą kalbėjo energetikos ministras Dainius Kreivys.

Teisės aktai padės Lietuvai stiprinti energetinę nepriklausomybę, prisidėti prie klimato kaitos mažinimo.

Numatyta, kad iki 2030 m. novatoriškos technologijos sudarytų mažiausiai 5 proc. naujai įrengtų atsinaujinančios energetikos pajėgumų, iš atsinaujinančių išteklių pagaminto žaliojo vandenilio ir jo produktų suvartojimas pramonės sektoriuje siektų bent 42 proc., o lyginant su bendrai visoje pramonėje pagamintu vandeniliu – bent 60 proc. Iš iškastinio kuro pagaminto vandenilio suvartojimas iki dešimtmečio pabaigos turėtų sumažėti iki 20 proc.

Lietuva taip pat įsipareigoja plėsti saulės, vėjo jėgainių ir elektros kaupimo įrenginių skaičių, sudaryti įstatymu numatytas išlygas jas prijungti prie elektros tinklų.

Bus siekiama sudaryti atsinaujinančių išteklių žemėlapį – fiksuoti sausumoje esančių elektrinių, tinklų, elektros kaupimo įrenginių infrastruktūrą.

Nustatomos saugomos kultūros ir paveldo zonos, kuriose nebus leidžiama statyti vėjo jėgainių.

Leidimų vystyti atsinaujinančią energetiką išdavimą procesas sukonkretinamas: įprastose zonose – iki 24 mėnesių, paspartinto leidimų gavimo zonose – iki 12, jūrinėse – iki 36 mėnesių.

Gaminantys vartotojai, norintys prisijungti prie elektros tinklų, turėtų pasirašyti ketinimų protokolą – tokiu būdu yra rezervuojami tinklo pralaidumai.

Transporto sektoriuje bent 29 proc. turės sudaryti atsinaujinančios energijos dalis, tam degalų tiekėjai įpareigojami didinti biodegalų, žaliosios elektros energijos ir vandenilio, biometano priedų naudojimą.

Tiesa, Mišriai Seimo narių frakcijai priklausantis Aidas Gedvilas priekaištavo, kad šie reikalavimai brangins degalus, todėl kainos kils ir gyventojams.

„Visos šitos normos yra direktyvos normos, jos perkeltos tiesiogiai“, – sakė D. Kreivys.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt