Seime jubiliejinis gimtadienis: Sąjūdžiui 30

Vilnius

Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Reporteris LinaŠaltinis: Etaplius.lt

40202

Pirmadienį Seimas istorinėje Kovo 11-osios Akto salėje iškilmingai paminėjo Sąjūdžio trisdešimtmetį.

Foto galerija:

Renginio dalyviams skirtame vaizdo sveikinime prezidentė Dalia Grybauskaitė sakė, kad sąjūdiečių, disidentų, politinių kalinių ir tremtinių, Nepriklausomybės Akto signatarų indėlis į valstybės kūrimą yra ir visada bus įrašytas tautos atmintyje. „Šiandien mums taip pat reikia drąsos ir susitelkimo, niekam neleiskime silpninti mūsų valstybės - nei saviems, nei svetimiems, nes kova už Nepriklausomybę nesibaigė“, - linkėdama visiems iš Sąjūdžio sukakties pasisemti naujų jėgų kalbėjo šalies vadovė.

Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio nuomone, Sąjūdis supurtė nesupurtomą, išjudino nepajudinamą, sukūrė stebuklą. „Pasiekusi tą vienintelį trokštamą tikslą, Lietuva susikūrė, iškeldama sau naujus tikslus. Ir kiekvienas, jau turėdamas teisę į savo įsitikinimus ir galimybę juos reikšti, iškėlė savo tikslus, kuriems reikėjo kompromisų ir diskusijų“, - teigė parlamento vadovas.

Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio (LPS) iniciatyvinės grupės narys, LPS Seimo tarybos pirmininkas, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis įsitikinęs, kad prieš 30 metų tas noras buvo galingas ir virto viltimi ir valia, todėl šiandien esame, ir esame tokie, kokie galėjome nebūti. „Sąjūdis nedaužė Seimo langų, atsinešęs plytgalių iš „krasnūchos“, Raudonosios armijos prospekto. Šiukštu neliesti energetikos. Sąjūdis nuo pat pradžių daužė ne langus, o apkiautusiųjų kiautus, ir atkakliai ieškojo - ei, kur sąžinė? Juk turėtų būti. Gal ten atrasime Lietuvą. Ne veltui gimė ir skambėjo tokie svarbūs nauji žodžiai: Lietuva - tai sąžinė“, - iškilmingame renginyje kalbėjo prof. V. Landsbergis.

Estijos liaudies fronto atstovas Martas Tarmakas ir 1990-1992 metų Latvijos liaudies fronto pirmininkas, Latvijos Saeimos narys Romualdas Ražukas lietuviškai pasveikino minėjimo svečius ir Lietuvą Sąjūdžio trisdešimtmečio proga. R. Ražukas, prisimindamas Atgimimo metais vykusius įvykius, pabrėžė, kad Latvija visada pasiremdavo Sąjūdžio pasiekimais.

LPS iniciatyvinės grupės, LPS Seimo narys Romas Pakalnis kalbėjo, kad nuo pat 1988 m. prasidėjęs savo valstybę kuriančių, nuolat laisvėjančių piliečių aktyviausias ir rezultatyviausias veiklos etapas buvo be galo atsakingas ir džiaugsmingas bei savo vertės nepraranda iki šiol. „Tebūna ir šis Sąjūdžio gimtadienio minėjimas mūsų šauksmas apie tai, kad mums ne vis vien, kas ir kokiais metodais siekia užvaldyti mūsų valstybę, mūsų protus, mūsų siekius, mūsų tautos ateitį. Mes privalome pasiekti, kad mūsų visuomenė vėl taptų savo valstybę ir tautą kuriančia visuomene, kad būtų atnaujintas valdžios ir visuomenės dialogas“, - akcentavo R. Pakalnis.

LPS iniciatyvinės grupės, LPS Seimo tarybos narys Algirdas Kaušpėdas mano, kad geram gyvenimui neužtenka gerų prekių ir gerų paslaugų, reikia ir gerų žmonių. „Esu įsitikinęs, kad sprendimas būti geresniu žmogumi, yra mūsų ir tik mūsų rankose. To negana. Tikiu, kad vieną dieną išgyvenimo politika pakeis sugyvenimo strategiją. Ir tada mes, tarsi atsimerkę pamatysime, kad mus visada supo ir tebesupa tie patys žmonės, ne tokie jau blogi žmonės, savo širdyse labai geri žmonės“, - kalbėjo A. Kaušpėdas.

LPS iniciatyvinės grupės, LPS Seimo tarybos narys Arvydas Juozaitis savo kalbą skyrė Romualdui Ozolui, pirmajam LPS ideologui. Jo tvirtinimu, lietuviška savimonė, sveikas protas, suvereniteto drąsa - trys jėgos, dėl kurių nereikėjo nei tartis, nei ginčytis. Pasak A. Juozaičio, kai istorija sutampa su tomis jėgomis, kai žmonės nori šitų jėgų, istorija ir padaro savo.

LPS iniciatyvinės grupės, LPS Seimo tarybos nario Vytauto Radžvilo teigimu, tik dėl Sąjūdžio tapo įmanomas Kovo 11-osios stebuklas ir tos dienos Respublika. „Jūs buvote gyvasis Sąjūdis ir gyvoji lietuvių tauta“, - kreipdamasis į sąjūdiečius akcentavo V. Radžvilas.

Šiaulių miesto LPS atsakingoji sekretorė, laikraščio „Savaitės krivulė“ redaktorė Irena Vasinauskaitė savo kalboje pabrėžė, kad istorinė atmintis turėtų būti mūsų kasdienybė. Ji padėkojo visiems, kurie dirbo ir įgyvendino tai, ką nuspręsdavo Sąjūdžio tarybos Vilniuje ir regionuose.

Vilniaus universiteto magistrantas Vytautas Vyšniauskas iškilmingame minėjime kalbėjo: „Lietuvių tauta yra gyva. Ir kaip jaunosios kartos atstovas, Sąjūdžio 30-mečio proga, pažadu, kad po pasaulį išsiblaškę, iš namų išvaryti tėvynainiai ras savo kelią atgal. Rasime bendrą pagrindą susivienyti ir lietuvių tauta vėl sugrįš namo gyvuoti čia per amžius savo laisvoje valstybėje“.

Šiemet sukanka 30 metų, kai buvo išrinkta Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinė grupė, įsteigtos Sąjūdžio rėmimo grupės miestuose ir rajonuose, įvyko Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas, kuriame buvo patvirtintas Sąjūdžio Seimas ir išrinkta Sąjūdžio Seimo taryba.

Seimas 2018-uosius yra paskelbęs Sąjūdžio metais.

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt